vaišinimu

Taip pat žr.: vaišinimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

vaišinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: vaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišinimas	vaišinimai
kilm.	vaišinimo	vaišinimų
naud.	vaišinimui	vaišinimams
gal.	vaišinimą	vaišinimus
įnag.	vaišinimu	vaišinimais
viet.	vaišinime	vaišinimuose
šauksm.	vaišinime	vaišinimai

• žr. pagr. f. vaišinimas

vaišinimu

1. žr. veiksmas vaišinti

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino + -imas

---