vaišinsiąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vaišinsiąs (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vaišinsiantis, mot. g. vaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišinsiąs, vaišinsiantis	vaišinsią, vaišinsiantys	vaišinsianti	vaišinsiančios	-	vaišinsią
kilm.	vaišinsiančio	vaišinsiančių	vaišinsiančios	vaišinsiančių	-	-
naud.	vaišinsiančiam	vaišinsiantiems, vaišinsiantiem	vaišinsiančiai	vaišinsiančioms, vaišinsiančiom	-	-
gal.	vaišinsiantį	vaišinsiančius	vaišinsiančią	vaišinsiančias	-	-
įnag.	vaišinsiančiu	vaišinsiančiais	vaišinsiančia	vaišinsiančiomis	-	-
viet.	vaišinsiančiame, vaišinsiančiam	vaišinsiančiuose, vaišinsiančiuos	vaišinsiančioje, vaišinsiančioj	vaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišinsiantysis	vaišinsiantieji	vaišinsiančioji	vaišinsiančiosios	-	-
kilm.	vaišinsiančiojo	vaišinsiančiųjų	vaišinsiančiosios	vaišinsiančiųjų	-	-
naud.	vaišinsiančiajam	vaišinsiantiesiems	vaišinsiančiajai	vaišinsiančiosioms	-	-
gal.	vaišinsiantįjį	vaišinsiančiuosius	vaišinsiančiąją	vaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	vaišinsiančiuoju	vaišinsiančiaisiais	vaišinsiančiąja	vaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	vaišinsiančiajame	vaišinsiančiuosiuose	vaišinsiančiojoje	vaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vaišinsiantis, mot. g. vaišinsianti.
• Skiemenys: vai-šin-siąs

vaišinsiąs

1. tas, kuris vaišins

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino

---