vaišintinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vaišintinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vaišintinas, mot. g. vaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišintinas	vaišintini	vaišintina	vaišintinos	vaišintina	-
kilm.	vaišintino	vaišintinų	vaišintinos	vaišintinų	-	-
naud.	vaišintinam	vaišintiniems	vaišintinai	vaišintinoms	-	-
gal.	vaišintiną	vaišintinus	vaišintiną	vaišintinas	-	-
įnag.	vaišintinu	vaišintinais	vaišintina	vaišintinomis	-	-
viet.	vaišintiname	vaišintinuose	vaišintinoje	vaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišintinasis	vaišintinieji	vaišintinoji	vaišintinosios	-	-
kilm.	vaišintinojo	vaišintinųjų	vaišintinosios	vaišintinųjų	-	-
naud.	vaišintinajam	vaišintiniesiems	vaišintinajai	vaišintinosioms	-	-
gal.	vaišintinąjį	vaišintinuosius	vaišintinąją	vaišintinąsias	-	-
įnag.	vaišintinuoju	vaišintinaisiais	vaišintinąja	vaišintinosiomis	-	-
viet.	vaišintinajame	vaišintinuosiuose	vaišintinojoje	vaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vaišintinas, mot. g. vaišintina.

vaišintinojo

1. tas, dėl kurio reikia vaišinti

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino

---