verčiama

Taip pat žr.: verčiamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

verčiama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. verčiamas, mot. g. verčiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	verčiamas	verčiami	verčiama	verčiamos	verčiama	-
kilm.	verčiamo	verčiamų	verčiamos	verčiamų	-	-
naud.	verčiamam	verčiamiems	verčiamai	verčiamoms	-	-
gal.	verčiamą	verčiamus	verčiamą	verčiamas	-	-
įnag.	verčiamu	verčiamais	verčiama	verčiamomis	-	-
viet.	verčiamame	verčiamuose	verčiamoje	verčiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	verčiamasis	verčiamieji	verčiamoji	verčiamosios	-	-
kilm.	verčiamojo	verčiamųjų	verčiamosios	verčiamųjų	-	-
naud.	verčiamajam	verčiamiesiems	verčiamajai	verčiamosioms	-	-
gal.	verčiamąjį	verčiamuosius	verčiamąją	verčiamąsias	-	-
įnag.	verčiamuoju	verčiamaisiais	verčiamąja	verčiamosiomis	-	-
viet.	verčiamajame	verčiamuosiuose	verčiamojoje	verčiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. verčiamas.
• Skiemenys: ver-čia-ma

verčiama

1. ta, kurią verčia

Etimologija

<= versti, verčia, vertė

---