weis

Jotvingių kalba


Vaisiai

Tarimas

TFA: ['weĩs]

Daiktavardis

weis (vyr. g.)

vaisius ^(lt) (nau.)
- arba kaip valgoma, saldi augalo dalis, arba kaip augalo dalis, kurioje yra sėklų
- skirtingai nuo lietuviškojo žodžio „vaisius“, jotvingių kalboje „vaisius“ nevartojamas apibūdinant rezultatus (pvz., darbo vaisius) ar su nėštumu sietinus vaisius

Daiktavardžio „weis“ linksniavimas (3-ioji (us) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		weis	weisūs
K.		weisus	weisun̄
N.		weisu	weisums
G.		weisun̄	weisun̄s
Įn.		weisu	weisuis
Vt.	Vi.	weisui	weisusu
	Kr.	weisun	weisusna
	Gr.	weisupi	weisuspi
	Ar.	weisup	weisump
Š.		weisu!	weisūs!

Etimologija

Naujadaras. Iš baltų prokalbės *veis-, / *vis- („vesti(s), augti), iš indoeuropiečių prokalbės *u̯eis- / *u̯is-. Giminiškas prūsų k. wēisin („vaisių“), lietuvių k. vaisius, veisti, veislė, latvių k. vaisla, viest.

Kategorijos

Botanika