wuršus

Jotvingių kalba


Stalo viršus

Tarimas

TFA: ['wùr.šus]

Daiktavardis

wuršus (vyr. g.)

viršus ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „wuršus“ linksniavimas (3-ioji (us) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita*
V.		wuršus	wuršūs
K.		wuršus	wuršun̄
N.		wuršu	wuršums
G.		wuršun̄	wuršun̄s
Įn.		wuršu	wuršuis
Vt.	Vi.	wuršui	wuršusu
	Kr.	wuršun	wuršusna
	Gr.	wuršupi	wuršuspi
	Ar.	wuršup	wuršump
Š.		wuršu!	wuršūs!

* Šio žodžio daugiskaitinė forma vartojama tik retais, išimtiniais atvejais.

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

wuršus ^(xsv) – prielinksniai ^(lt)

wurš ^(xsv)

Etimologija

Naujadaras. Sudarytas nuo jotvingių k. žodžio Wourschaity, kuris yra užfiksuotas „Sūduvių knygelėje“ ir reiškia „šventiką“; daryta prielaida, jog Wourschaity, iš esmės verčiasi kaip „viršaitis“, o tai sietina su aukštu šventikų statusu. Iš baltų-slavų prokalbės *wíršus, iš indoeuropiečių prokalbės *wr̥su-, iš *wer- („iškili, aukšta vieta“). Giminiškas lietuvių k. viršus, latvių k. virsa, virsus, slavų prokalbės *vьrxъ (senosios bažnytinės slavų k. врьхъ (vrĭxŭ), ukrainiečių k. верх (verx), baltarusių k. верх (verx), rusų k. верх (verx), bulgarų k. връх (vrǎh), čekų k. vrch, lenkų k. wierzch), senosios anglų k. wearr („nuospauda, karpa“), vokiečių k. Werre („akies patinimas“), senosios airių k. ferr („geriau“), sanskrito वर्ष्मन् (varṣmán, „aukščiausia vieta, viršus“), lotynų k. verruca („karpa“).