Naujadaras. Sudarytas nuo jotvingių k. žodžio Wourschaity, kuris yra užfiksuotas „Sūduvių knygelėje“ ir reiškia „šventiką“; daryta prielaida, jog Wourschaity, iš esmės verčiasi kaip „viršaitis“, o tai sietina su aukštu šventikų statusu. Iš baltų-slavų prokalbės *wíršus, iš indoeuropiečių prokalbės *wr̥su-, iš *wer- („iškili, aukšta vieta“). Giminiškas lietuvių k. viršus, latvių k. virsa, virsus, slavų prokalbės *vьrxъ (senosios bažnytinės slavų k. врьхъ (vrĭxŭ), ukrainiečių k. верх (verx), baltarusių k. верх (verx), rusų k. верх (verx), bulgarų k. връх (vrǎh), čekų k. vrch, lenkų k. wierzch), senosios anglų k. wearr („nuospauda, karpa“), vokiečių k. Werre („akies patinimas“), senosios airių k. ferr („geriau“), sanskrito वर्ष्मन् (varṣmán, „aukščiausia vieta, viršus“), lotynų k. verruca („karpa“).