wyras
Vyras |
Tarimas
taisyti- TFA: ['vý.ras]
Daiktavardis
taisyti- ponas (lt) (sen.)
- kaip privilegijuoto luomo asmuo; arba kaip žmogus, priklausomas tik nuo savęs
- ponas (lt) (nau.)
- kaip mandagus kreipinys į vyrus
- vyras (lt) (nau.)
- kaip vyriškos lyties žmogus
- vyras (lt) (nau.)
- kaip sutuoktinis
Daiktavardžio „wyras“ linksniavimas (1-oji (as) linksniuotė) | |||
---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. | wyras | wyrai | |
K. | wyras | wyrun̄ | |
N. | wyru | wyrams | |
G. | wyran̄ | wyran̄s | |
Įn. | wyru | wyrais | |
Vt. | Vi. | wyrei | wyresu |
Kr. | wyran | wyrasna | |
Gr. | wyrepi | wyrespi | |
Ar. | wyrap | wyrump | |
Š. | wyra! | wyrai! |
Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai
taisytiReikšme su žodžiu „wyras“ susiję žodžiai | |
---|---|
vyr. g. | mot. g. |
wyras | wirba |
Etimologija
taisytiNarevo žodyne nurodyta rašyba: wiros (Z. Zinkevičiaus manymu, į Narevo žodyną šis žodis buvo įrašytas su klaida: baltiška galūnė -as buvo užrašyta kaip galūnė -os). Iš baltų-slavų prokalbės *wī́ˀras, iš indoeuropiečių prokalbės *wiHrós „vyras“ < „stiprusis“, iš kamieno *wey- („eiti, judėti tiesiai; būti stipriam“). Giminiškas prūsų k. wijrs, wirs, lietuvių k. vyras, latvių k. vīrs, gotų k. 𐍅𐌰𐌹𐍂 (wair), senosios vokiečių aukštaičių k. wer, senovės skandinavų k. verr, senosios airių k. fer, sanskrito वीर (vīrá), lotynų k. vir.
Kategorijos
taisytiTaip pat žiūrėkite
taisytiVyriškoji lytis jotvingių kalba | ||||
---|---|---|---|---|
aiks (berniukas) |
? (paauglys) |
? (vaikinas) |
wyras (vyras) |
? (senukas) |