Taip pat žr.: IR, ir Ir

 Lietuvių kalba taisyti

Jungtukas taisyti

ir -

  1. vartojamas sujungti dviem panašiems žodžiams, žodžių junginiams ar vientisiniams sakiniams: Vyras ir žmona. Nepaprasti nuotykiai ir keisčiausi prasimanymai. Vakar smarkiai lijo ir dar smarkiau žaibavo.
  2. vartojamas gretinamai sujungti keliems panašiems žodžiams, žodžių junginiams ar vientisiniams sakiniams: Ir vienas, ir kitas. Ir teisinga, ir ne. Vakar ir smarkiai lijo, ir žaibavo, ir net snigo.
  3. vartojamas vientisiniam sakiniui, reiškiančiam išvadą, prijungti prie ankstesnio vientisinio sakinio: Buvo gražus oras, ir mokiniai nutarė važiuoti Į Vilnių. Dzingt, ir sudužo.


Sinonimai taisyti

Vertimai taisyti

Prieveiksmis taisyti


ir -

  1. irgi, taip pat:
    • nors žodis irgi kilęs iš ir, dabartinėje kalboje ir kaip prieveiksmis vartojamas rečiau už irgi.

ir -

  1. nurodo, kad po jos einantis žodis yra pilnesnio rinkinio dalis: Ir geležis sudyla. Duok ir jam užkąsti. Važiuosime, kad ir lytų.
    1. net, dargi: Vinies ir to nemoka įkalti.
    2. o (klausiamuosiuose sakiniuose): Ir ką tu jam padarysi?
  2. kaip tik (nurodo patikslinamąjį veiksmą): jis ir nori pasakyti, ko jūs klausiate.

 Galisų kalba taisyti

Veiksmažodis taisyti

ir

  1. eiti (lt)

Etimologija taisyti

  Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



 Ispanų kalba taisyti

Veiksmažodis taisyti

ir

  1. eiti (lt)


Etimologija taisyti

Formos, prasidedančios „I“,„Y“, kilo iš Lotynų kalbos bendraties īre, „V“ prasidedančios formos - iš vādō bendraties vādere, „F“ prasidedančios formos - iš atitinkamų sum formų.

Kaitymas taisyti


 Jotvingių kalba taisyti

Tarimas taisyti

Jungtukas taisyti

ir

  1. ir (lt) (nau.)
    • Jungiant atskirus žodžius, sakinio dalis, sakinius
      • Brid ir adlis.
        • Briedis ir erelis.
    • Jungiant panašius žodžius, sakinio dalis
      • Ėde ir lukas, ir brid.
        • Ėdė ir lokys, ir briedis.

Etimologija taisyti

Naujadaras. Nesunkiai padarytas atsižvelgiant į kitas baltų kalbas. Iš baltų-slavų prokalbės *ir („ir, irgi“), iš indoeuropiečių proklabės *h₂r̥- („todėl, tad“). Giminiškas lietuvių k. ir, latvių k. ir, prūsų k. ir. Palyginimui, senovės graikų k. ἄρα (ára, „tad, todėl, tada“). Tikriausiai nesusijęs su slavų prokalbės *i („ir, net“).


Prieveiksmis taisyti

ir

  1. ir (lt) (nau.)
    • Irgi, taip pat prasme
    • Nurodant į pilnesnio žodžių rinkinio dalį
      • Dok ir man falas.
        • Duok ir man mėsos.
    • Net, dargi, o prasme
    • Kaip tik prasme
    • Išreiškiant nuostabą
      • Ir es?!
        • Ir jis?!

Etimologija taisyti

Žr. pr. jungtukas.


 Latvių kalba taisyti

Veiksmažožis taisyti

ir (veiksmažodžio būt esamojo laiko trečias asmuo)

  1. yra (lt)

 Portugalų kalba taisyti

ir

  1. eiti (lt)

Etimologija taisyti

Formos, prasidedančios „I“,„Y“, kilo iš Lotynų kalbos bendraties īre, „V“ prasidedančios formos - iš vādō bendraties vādere, „F“ prasidedančios formos - iš atitinkamų sum formų.


 Retoromanų kalba taisyti

Veiksmažodis taisyti

ir

  1. eiti (lt)

Etimologija taisyti

  Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.