įdirbančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įdirbančių (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įdirbantis, mot. g. įdirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbąs, įdirbantis	įdirbą, įdirbantys	įdirbanti	įdirbančios	-	įdirbą
kilm.	įdirbančio	įdirbančių	įdirbančios	įdirbančių	-	-
naud.	įdirbančiam	įdirbantiems, įdirbantiem	įdirbančiai	įdirbančioms, įdirbančiom	-	-
gal.	įdirbantį	įdirbančius	įdirbančią	įdirbančias	-	-
įnag.	įdirbančiu	įdirbančiais	įdirbančia	įdirbančiomis	-	-
viet.	įdirbančiame, įdirbančiam	įdirbančiuose, įdirbančiuos	įdirbančioje, įdirbančioj	įdirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbantysis	įdirbantieji	įdirbančioji	įdirbančiosios	-	-
kilm.	įdirbančiojo	įdirbančiųjų	įdirbančiosios	įdirbančiųjų	-	-
naud.	įdirbančiajam	įdirbantiesiems	įdirbančiajai	įdirbančiosioms	-	-
gal.	įdirbantįjį	įdirbančiuosius	įdirbančiąją	įdirbančiąsias	-	-
įnag.	įdirbančiuoju	įdirbančiaisiais	įdirbančiąja	įdirbančiosiomis	-	-
viet.	įdirbančiajame	įdirbančiuosiuose	įdirbančiojoje	įdirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įdirbantis, mot. g. įdirbanti.
• Skiemenys: į-dir-ban-čių

įdirbančių

1. tas, kuris įdirba

Etimologija

<= įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---