įdirbimu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įdirbimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įdirbimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbimas	įdirbimai
kilm.	įdirbimo	įdirbimų
naud.	įdirbimui	įdirbimams
gal.	įdirbimą	įdirbimus
įnag.	įdirbimu	įdirbimais
viet.	įdirbime	įdirbimuose
šauksm.	įdirbime	įdirbimai

• Skiemenys: į-dir-bi-mu
• žr. pagr. f. įdirbimas

įdirbimu

1. žr. veiksmas įdirbti

Etimologija

<= įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---