įdirbsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įdirbsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įdirbsimas, mot. g. įdirbsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbsimas	įdirbsimi	įdirbsima	įdirbsimos	įdirbsima	-
kilm.	įdirbsimo	įdirbsimų	įdirbsimos	įdirbsimų	-	-
naud.	įdirbsimam	įdirbsimiems	įdirbsimai	įdirbsimoms	-	-
gal.	įdirbsimą	įdirbsimus	įdirbsimą	įdirbsimas	-	-
įnag.	įdirbsimu	įdirbsimais	įdirbsima	įdirbsimomis	-	-
viet.	įdirbsimame	įdirbsimuose	įdirbsimoje	įdirbsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbsimasis	įdirbsimieji	įdirbsimoji	įdirbsimosios	-	-
kilm.	įdirbsimojo	įdirbsimųjų	įdirbsimosios	įdirbsimųjų	-	-
naud.	įdirbsimajam	įdirbsimiesiems	įdirbsimajai	įdirbsimosioms	-	-
gal.	įdirbsimąjį	įdirbsimuosius	įdirbsimąją	įdirbsimąsias	-	-
įnag.	įdirbsimuoju	įdirbsimaisiais	įdirbsimąja	įdirbsimosiomis	-	-
viet.	įdirbsimajame	įdirbsimuosiuose	įdirbsimojoje	įdirbsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įdirbsimas, mot. g. įdirbsima.
• Skiemenys: į-dirb-si-mu

įdirbsimu

1. tas, kurį įdirbs

Etimologija

<= įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---