įgėrove

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įgėrove (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įgėrovas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgėrovas	įgėrovai
kilm.	įgėrovo	įgėrovų
naud.	įgėrovui	įgėrovams
gal.	įgėrovą	įgėrovus
įnag.	įgėrovu	įgėrovais
viet.	įgėrove	įgėrovuose
šauksm.	įgėrove	įgėrovai

• Skiemenys: į-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. įgėrovas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įgėrovė.

įgėrove

1. tas, kuris įgeria

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

įgėrove (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įgėrovė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgėrovė	įgėrovės
kilm.	įgėrovės	įgėrovių
naud.	įgėrovei	įgėrovėms
gal.	įgėrovę	įgėroves
įnag.	įgėrove	įgėrovėmis
viet.	įgėrovėje	įgėrovėse
šauksm.	įgėrove	įgėrovės

• Skiemenys: į-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. įgėrovė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įgėrovas.

įgėrove

1. ta, kuri įgeria

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---