įgerdavusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgerdavusiųjų (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgerdavęs, mot. g. įgerdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgerdavęs	įgerdavę	įgerdavusi, įgerdavus	įgerdavusios	-	įgerdavę
kilm.	įgerdavusio	įgerdavusių	įgerdavusios	įgerdavusių	-	-
naud.	įgerdavusiam	įgerdavusiems	įgerdavusiai	įgerdavusioms	-	-
gal.	įgerdavusį	įgerdavusius	įgerdavusią	įgerdavusias	-	-
įnag.	įgerdavusiu	įgerdavusiais	įgerdavusia	įgerdavusiomis	-	-
viet.	įgerdavusiame	įgerdavusiuose	įgerdavusioje	įgerdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgerdavusysis	įgerdavusieji	įgerdavusioji	įgerdavusiosios	-	-
kilm.	įgerdavusiojo	įgerdavusiųjų	įgerdavusiosios	įgerdavusiųjų	-	-
naud.	įgerdavusiajam	įgerdavusiesiems	įgerdavusiajai	įgerdavusiosioms	-	-
gal.	įgerdavusįjį	įgerdavusiuosius	įgerdavusiąją	įgerdavusiąsias	-	-
įnag.	įgerdavusiuoju	įgerdavusiaisiais	įgerdavusiąja	įgerdavusiosiomis	-	-
viet.	įgerdavusiajame	įgerdavusiuosiuose	įgerdavusiojoje	įgerdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgerdavęs, mot. g. įgerdavusi.
• Skiemenys: į-ger-da-vu-sių-jų

įgerdavusiųjų

1. tas, kuris įgerdavo

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---