įjaudinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įjaudinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įjaudinęs, mot. g. įjaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudinęs	įjaudinę	įjaudinusi, įjaudinus	įjaudinusios	-	įjaudinę
kilm.	įjaudinusio	įjaudinusių	įjaudinusios	įjaudinusių	-	-
naud.	įjaudinusiam	įjaudinusiems	įjaudinusiai	įjaudinusioms	-	-
gal.	įjaudinusį	įjaudinusius	įjaudinusią	įjaudinusias	-	-
įnag.	įjaudinusiu	įjaudinusiais	įjaudinusia	įjaudinusiomis	-	-
viet.	įjaudinusiame	įjaudinusiuose	įjaudinusioje	įjaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudinusysis	įjaudinusieji	įjaudinusioji	įjaudinusiosios	-	-
kilm.	įjaudinusiojo	įjaudinusiųjų	įjaudinusiosios	įjaudinusiųjų	-	-
naud.	įjaudinusiajam	įjaudinusiesiems	įjaudinusiajai	įjaudinusiosioms	-	-
gal.	įjaudinusįjį	įjaudinusiuosius	įjaudinusiąją	įjaudinusiąsias	-	-
įnag.	įjaudinusiuoju	įjaudinusiaisiais	įjaudinusiąja	įjaudinusiosiomis	-	-
viet.	įjaudinusiajame	įjaudinusiuosiuose	įjaudinusiojoje	įjaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įjaudinusi.
• Skiemenys: į-jau-di-nęs

įjaudinęs

1. tas, kuris įjaudino

Etimologija

<= įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    įjaudinęs: bendrai

neįjaudinęs (lt)

Vertimai

  įjaudinęs: bendrai

---