įjaudinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įjaudinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įjaudinti, įjaudina, įjaudino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įjaudinu	įjaudinau	įjaudindavau	įjaudinsiu
tu	įjaudini	įjaudinai	įjaudindavai	įjaudinsi
jis, ji	įjaudina	įjaudino	įjaudindavo	įjaudins
mes	įjaudiname, įjaudinam	įjaudinome, įjaudinom	įjaudindavome, įjaudindavom	įjaudinsime, įjaudinsim
jūs	įjaudinate, įjaudinat	įjaudinote, įjaudinot	įjaudindavote, įjaudindavot	įjaudinsite, įjaudinsit
jie, jos	įjaudina	įjaudino	įjaudindavo	įjaudins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įjaudinčiau		įjaudintumėme, įjaudintumėm, įjaudintume
2 asm.	įjaudintumei, įjaudintum		įjaudintumėte, įjaudintumėt
3 asm.	įjaudintų		įjaudintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įjaudinkime, įjaudinkim
2 asm.	įjaudinki, įjaudink		įjaudinkite, įjaudinkit
3 asm.	teįjaudina, teįjaudinie		teįjaudina, teįjaudinie

• žr. pagr. f. įjaudinti, įjaudina, įjaudino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įjaudinąs, įjaudinantis, įjaudinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įjaudinęs, įjaudinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įjaudindavęs, įjaudindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įjaudinsiąs, įjaudinsiantis, įjaudinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įjaudinamas, įjaudinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įjaudintas, įjaudinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įjaudinsimas, įjaudinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įjaudintinas, įjaudintina.
• taip pat žr. pdlv.: įjaudinant, įjaudinus, įjaudindavus, įjaudinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įjaudindamas, įjaudindama.
• taip pat žr. bdn.: įjaudinte, įjaudintinai.
• Skiemenys: į-jau-din-ti

įjaudinti

1. sukelti jausmus, įdirginti:
   • Daugelis ir nežinojo, ko jis nori, – tiek buvo tas žmogus įjaudintas.

Etimologija

<= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    įjaudinti: bendrai

neįjaudinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įjaudinti: Išvestiniai žodžiai

neįjaudinti (lt) (neig. )

įjaudinimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įjaudinti: bendrai

---

Dalyvis

įjaudinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įjaudintas, mot. g. įjaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudintas	įjaudinti	įjaudinta	įjaudintos	įjaudinta	-
kilm.	įjaudinto	įjaudintų	įjaudintos	įjaudintų	-	-
naud.	įjaudintam	įjaudintiems	įjaudintai	įjaudintoms	-	-
gal.	įjaudintą	įjaudintus	įjaudintą	įjaudintas	-	-
įnag.	įjaudintu	įjaudintais	įjaudinta	įjaudintomis	-	-
viet.	įjaudintame	įjaudintuose	įjaudintoje	įjaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudintasis	įjaudintieji	įjaudintoji	įjaudintosios	-	-
kilm.	įjaudintojo	įjaudintųjų	įjaudintosios	įjaudintųjų	-	-
naud.	įjaudintajam	įjaudintiesiems	įjaudintajai	įjaudintosioms	-	-
gal.	įjaudintąjį	įjaudintuosius	įjaudintąją	įjaudintąsias	-	-
įnag.	įjaudintuoju	įjaudintaisiais	įjaudintąja	įjaudintosiomis	-	-
viet.	įjaudintajame	įjaudintuosiuose	įjaudintojoje	įjaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įjaudintas, mot. g. įjaudinta.
• Skiemenys: į-jau-din-ti

įjaudinti

1. tas, kurį įjaudino

Etimologija

<= įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---