neįjaudinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįjaudinti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįjaudinti, neįjaudina, neįjaudino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįjaudinu	neįjaudinau	neįjaudindavau	neįjaudinsiu
tu	neįjaudini	neįjaudinai	neįjaudindavai	neįjaudinsi
jis, ji	neįjaudina	neįjaudino	neįjaudindavo	neįjaudins
mes	neįjaudiname, neįjaudinam	neįjaudinome, neįjaudinom	neįjaudindavome, neįjaudindavom	neįjaudinsime, neįjaudinsim
jūs	neįjaudinate, neįjaudinat	neįjaudinote, neįjaudinot	neįjaudindavote, neįjaudindavot	neįjaudinsite, neįjaudinsit
jie, jos	neįjaudina	neįjaudino	neįjaudindavo	neįjaudins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįjaudinčiau		neįjaudintumėme, neįjaudintumėm, neįjaudintume
2 asm.	neįjaudintumei, neįjaudintum		neįjaudintumėte, neįjaudintumėt
3 asm.	neįjaudintų		neįjaudintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįjaudinkime, neįjaudinkim
2 asm.	neįjaudinki, neįjaudink		neįjaudinkite, neįjaudinkit
3 asm.	teneįjaudina, teneįjaudinie		teneįjaudina, teneįjaudinie

• žr. pagr. f. neįjaudinti, neįjaudina, neįjaudino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįjaudinąs, neįjaudinantis, neįjaudinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįjaudinęs, neįjaudinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįjaudindavęs, neįjaudindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįjaudinsiąs, neįjaudinsiantis, neįjaudinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįjaudinamas, neįjaudinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįjaudintas, neįjaudinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįjaudinsimas, neįjaudinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįjaudintinas, neįjaudintina.
• taip pat žr. pdlv.: neįjaudinant, neįjaudinus, neįjaudindavus, neįjaudinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįjaudindamas, neįjaudindama.
• taip pat žr. bdn.: neįjaudinte, neįjaudintinai.
• Skiemenys: ne-į-jau-din-ti

neįjaudinti

1. priešingas veiksmas veiksmui: įjaudinti.

Etimologija

<= ne- + įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    neįjaudinti: bendrai

įjaudinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįjaudinti: Išvestiniai žodžiai

neįjaudinimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neįjaudinti: bendrai

---

Dalyvis

neįjaudinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįjaudintas, mot. g. neįjaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudintas	neįjaudinti	neįjaudinta	neįjaudintos	neįjaudinta	-
kilm.	neįjaudinto	neįjaudintų	neįjaudintos	neįjaudintų	-	-
naud.	neįjaudintam	neįjaudintiems	neįjaudintai	neįjaudintoms	-	-
gal.	neįjaudintą	neįjaudintus	neįjaudintą	neįjaudintas	-	-
įnag.	neįjaudintu	neįjaudintais	neįjaudinta	neįjaudintomis	-	-
viet.	neįjaudintame	neįjaudintuose	neįjaudintoje	neįjaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudintasis	neįjaudintieji	neįjaudintoji	neįjaudintosios	-	-
kilm.	neįjaudintojo	neįjaudintųjų	neįjaudintosios	neįjaudintųjų	-	-
naud.	neįjaudintajam	neįjaudintiesiems	neįjaudintajai	neįjaudintosioms	-	-
gal.	neįjaudintąjį	neįjaudintuosius	neįjaudintąją	neįjaudintąsias	-	-
įnag.	neįjaudintuoju	neįjaudintaisiais	neįjaudintąja	neįjaudintosiomis	-	-
viet.	neįjaudintajame	neįjaudintuosiuose	neįjaudintojoje	neįjaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįjaudintas, mot. g. neįjaudinta.
• Skiemenys: ne-į-jau-din-ti

neįjaudinti

1. tas, kurį neįjaudino

Etimologija

<= neįjaudinti, neįjaudina, neįjaudino <= ne- + įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---