neįjaudinsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįjaudinsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįjaudinsimas, mot. g. neįjaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudinsimas	neįjaudinsimi	neįjaudinsima	neįjaudinsimos	neįjaudinsima	-
kilm.	neįjaudinsimo	neįjaudinsimų	neįjaudinsimos	neįjaudinsimų	-	-
naud.	neįjaudinsimam	neįjaudinsimiems	neįjaudinsimai	neįjaudinsimoms	-	-
gal.	neįjaudinsimą	neįjaudinsimus	neįjaudinsimą	neįjaudinsimas	-	-
įnag.	neįjaudinsimu	neįjaudinsimais	neįjaudinsima	neįjaudinsimomis	-	-
viet.	neįjaudinsimame	neįjaudinsimuose	neįjaudinsimoje	neįjaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudinsimasis	neįjaudinsimieji	neįjaudinsimoji	neįjaudinsimosios	-	-
kilm.	neįjaudinsimojo	neįjaudinsimųjų	neįjaudinsimosios	neįjaudinsimųjų	-	-
naud.	neįjaudinsimajam	neįjaudinsimiesiems	neįjaudinsimajai	neįjaudinsimosioms	-	-
gal.	neįjaudinsimąjį	neįjaudinsimuosius	neįjaudinsimąją	neįjaudinsimąsias	-	-
įnag.	neįjaudinsimuoju	neįjaudinsimaisiais	neįjaudinsimąja	neįjaudinsimosiomis	-	-
viet.	neįjaudinsimajame	neįjaudinsimuosiuose	neįjaudinsimojoje	neįjaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįjaudinsima.
• Skiemenys: ne-į-jau-din-si-mas

neįjaudinsimas

1. tas, kurį neįjaudins

Etimologija

<= neįjaudinti, neįjaudina, neįjaudino <= ne- + įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    neįjaudinsimas: bendrai

įjaudinsimas (lt)

Vertimai

  neįjaudinsimas: bendrai

---