neįjaudintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįjaudintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįjaudintas, mot. g. neįjaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudintas	neįjaudinti	neįjaudinta	neįjaudintos	neįjaudinta	-
kilm.	neįjaudinto	neįjaudintų	neįjaudintos	neįjaudintų	-	-
naud.	neįjaudintam	neįjaudintiems	neįjaudintai	neįjaudintoms	-	-
gal.	neįjaudintą	neįjaudintus	neįjaudintą	neįjaudintas	-	-
įnag.	neįjaudintu	neįjaudintais	neįjaudinta	neįjaudintomis	-	-
viet.	neįjaudintame	neįjaudintuose	neįjaudintoje	neįjaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįjaudintasis	neįjaudintieji	neįjaudintoji	neįjaudintosios	-	-
kilm.	neįjaudintojo	neįjaudintųjų	neįjaudintosios	neįjaudintųjų	-	-
naud.	neįjaudintajam	neįjaudintiesiems	neįjaudintajai	neįjaudintosioms	-	-
gal.	neįjaudintąjį	neįjaudintuosius	neįjaudintąją	neįjaudintąsias	-	-
įnag.	neįjaudintuoju	neįjaudintaisiais	neįjaudintąja	neįjaudintosiomis	-	-
viet.	neįjaudintajame	neįjaudintuosiuose	neįjaudintojoje	neįjaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįjaudintas, mot. g. neįjaudinta.
• Skiemenys: ne-į-jau-din-to-jo

neįjaudintojo

1. tas, kurį neįjaudino

Etimologija

<= neįjaudinti, neįjaudina, neįjaudino <= ne- + įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---