tu
Lietuvių kalbaKeisti
ĮvardisKeisti
- asm. įvrd. pavadinti antrajam asmeniui: Aš ir tu. Tavęs čia nėra. Ko tau reikia?! Norėčiau tave sutikti. Tavimi dėtas aš taip nedaryčiau. : Kur tau! (visiškai ne). Na tai tau! (sakoma apgailestaujant ar nepasisekus)
EtimologijaKeisti
Iš Iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂.
VertimaiKeisti
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.jpg){kind=small}
Taip pat žiūrėkiteKeisti
Čigonų kalbaKeisti
ĮvardisKeisti
EtimologijaKeisti
|
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Šio žodžio tu Čigonų kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje tu (w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite tu Vikižodyną ir tu Vikipediją Čigonų kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. liepos 26 d. apie šabloną...
Ispanų kalbaKeisti
TarimasKeisti
- (Ispanija) TFA: [t̪u]
ĮvardisKeisti
EtimologijaKeisti
Iš lotynų k. tuus, iš indoeuropiečių prokalbės *towos.
KategorijosKeisti
Taip pat žiūrėkiteKeisti
| Savybinio įvardžio „tu“ formos | |||
|---|---|---|---|
| Savybiniai įvardžiai Pronombres posesivos Asmeninis įvardis: Tú |
Sutrumpintos formos Vartojamos prieš kitus žodžius |
Prailgintos formos Vartojamos po kitų žodžių arba atskirai | |
| Vyriškoji. g. Masculino |
Moteriškoji g. Femenino | ||
| Vienaskaita Singular |
tu | tuyo | tuya |
| Daugiskaita Plural |
tus | tuyos | tuyas |
Italų kalbaKeisti
ĮvardisKeisti
EtimologijaKeisti
|
|
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Jotvingių kalbaKeisti
TarimasKeisti
TFA: [tù]
ĮvardisKeisti
| Įvardžio „tu“ formos | ||
|---|---|---|
| Linksnis | Asmeninis įvardis | |
| Vardininkas | tu | |
| Kilmininkas | tewo | |
| Naudininkas | tew | |
| Galininkas | tewe | |
| Įnagininkas | tewi | |
| Vietininkas | Vi. | tewy |
| Kr. | tewyn | |
| Gr. | tewypi | |
| Ar. | tewuop | |
| Šauksmininkas | tu! | |
EtimologijaKeisti
Iš baltų-slavų prokalbės *tū, iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂, *tū, *tu. Giminiškas anglų k. thou, čekų k. ty, lenkų k. ty, latvių k. tu, lietuvių k. tu, lotynų k. tu, prūsų k. tū, rusų k. ты (ty), senovės graikų k. τύ (tú), ukrainiečių k. ти (ti), vokiečių k. du.
KategorijosKeisti
Taip pat žiūrėkiteKeisti
| Jotvingių kalbos asmeniniai įvardžiai | |||
|---|---|---|---|
| Asmeniniai įvardžiai | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
| I-asis asmuo | as | muduo (vyr. g.) mudwai (mot. g. ir niek. g.) |
mes |
| II-asis asmuo | tu | juduo (vyr. g.) judwai (mot. g. ir niek. g.) |
jūs |
| III-iasis asmuo | es (vyr. g.) ei (mot. g.) tat (bev. g.) |
jaduo (vyr. g.) jodwai (mot. g.) tadtwai (bev. g.) |
ai (vyr. g.) uos (mot. g.) taty (bev. g.) |
Latgalių kalbaKeisti
ĮvardisKeisti
EtimologijaKeisti
|
|
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Latvių kalbaKeisti
TarimasKeisti
- TFA: [tu]
ĮvardisKeisti
EtimologijaKeisti
Iš baltų-slavų prokalbės *tū, indoeuropiečių prokalbės *túh₂, *tū, *tu, kilmininko *tewe, naudininko *toy, *tebʰ(y)e, galininko *t(w)e. Latvių k. tevis kildinamas iš *tevens, su -en-prailginta forma ir papildoma s, derinant šį žodį su kitomis kilmininko daugiskaitos formomis. Anksčiau šio žodžio naudininko forma buvo artimesnė prūsų k. tebbei; dėl kitų linksnių įtakos dabartinė naudininko forma tev turi raidę v ir sumažintą galūnę. Galininko forma tevi yra kildinama iš žodžio *teven su iš kitų galininko formos žodžių perimta raide n. Vietininko forma tevī susiformavo analogiškai i-kamieno daiktavardžiams. Giminiškas lietuvių k. tu, prūsų tū, thu, toū, thou, tau, jotvingių k. tu, senosios bažnytinės slavų k., baltarusių k., rusų k. ты (ty), ukrainiečių k., bulgarų k. ти (ti), čekų k., lenkų k. ty, gotų k. 𐌸𐌿 (þū), senosios vokiečių aukštaičių k. þū, senovės skandinavų k. þú, senosios anglų k. þū, vokiečių k. du, anglų k. thou, senosios airių k. tú, sanskrito त्वम् (tvam), (dorėnų) senosios graikų k. τύ (tú), (jonėnų) σύ (sú), lotynų k. tu, tocharų A k. tu, tocharų B k. twe, tuwe, osetinų k. ду (du), ды (dy).[1]
Vartosenos pastabosKeisti
Įvardžio forma tavs nurodo tik priklausomybę („tavo daiktas“; t.y. daiktas priklausantis tau), o tevis yra tikroji kilmininko linksnio forma, apimanti visas jo reikšmes. Naudininko linksnio forma tevim yra naudojama pasirinktinai, dažniausiai tik su tam tikrais prielinksniais.
Kiti asmeniniai įvardžiaiKeisti
es - tu - viņš / viņa - mēs - jūs - viņi / viņas
NuorodosKeisti
- ↑ ^Karulis, Konstantīns (1992), „tu“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN
| Vardininkas Nominatīvs |
tu |
|---|---|
| Kilmininkas Ģenitīvs |
tevis / tavs |
| Naudininkas Datīvs |
tev / tevim |
| Galininkas Akuzatīvs |
tevi |
| Įnagininkas Instrumentālis |
tevi |
| Vietininkas Lokatīvs |
tevī |
| Šauksmininkas Vokatīvs |
tu! |
Lotynų kalbaKeisti
TarimasKeisti
- TFA: /tuː/
ĮvardisKeisti
EtimologijaKeisti
Iš Iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂.
Portugalų kalbaKeisti
ĮvardisKeisti
EtimologijaKeisti
|
|
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Prancūzų kalbaKeisti
TarimasKeisti
- TFA: /ty/
Audio (byla) - Šablonas:homophones
ĮvardisKeisti
EtimologijaKeisti
Iš senosios prancūzų k. tu, iš lotynų k. tu.
Rumunų kalbaKeisti
ĮvardisKeisti
EtimologijaKeisti
Iš Lotynų kalbos tū.
Švedų kalbaKeisti
SkaitvardisKeisti
tu
SinonimaiKeisti
Škotų gėlų kalbaKeisti
TarimasKeisti
- TFA: /t̪u/
ĮvardisKeisti
EtimologijaKeisti
Iš Senosios airių kalbos tú.