tu
Įvardis
taisyti- asm. įvrd. pavadinti antrajam asmeniui: Aš ir tu. Tavęs čia nėra. Ko tau reikia?! Norėčiau tave sutikti. Tavimi dėtas aš taip nedaryčiau. : Kur tau! (visiškai ne). Na tai tau! (sakoma apgailestaujant ar nepasisekus)
Etimologija
taisytiIš Iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂.
Vertimai
taisyti
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.jpg){kind=small}
Taip pat žiūrėkite
taisyti
Čigonų kalba
taisyti
Įvardis
taisytiEtimologija
taisyti
|
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Šio žodžio tu Čigonų kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje tu (w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite tu Vikižodyną ir tu Vikipediją Čigonų kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. liepos 26 d. apie šabloną...
Tarimas
taisyti- TFA: [t̪u]
Įvardis
taisytiEtimologija
taisytiIš lotynų k. tuus, iš indoeuropiečių prokalbės *towos.
Kategorijos
taisytiTaip pat žiūrėkite
taisyti| Savybinio įvardžio „tu“ formos | |||
|---|---|---|---|
| Savybiniai įvardžiai Pronombres posesivos Asmeninis įvardis: Tú |
Sutrumpintos formos Vartojamos prieš kitus žodžius |
Prailgintos formos Vartojamos po kitų žodžių arba atskirai | |
| Vyriškoji. g. Masculino |
Moteriškoji g. Femenino | ||
| Vienaskaita Singular |
tu | tuyo | tuya |
| Daugiskaita Plural |
tus | tuyos | tuyas |
Įvardis
taisytiEtimologija
taisyti|
|
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Tarimas
taisyti- TFA: [tù]
Įvardis
taisyti| Įvardžio „tu“ formos | ||
|---|---|---|
| Linksnis | Asmeninis įvardis | |
| Vardininkas | tu | |
| Kilmininkas | tewo | |
| Naudininkas | tew | |
| Galininkas | tewe | |
| Įnagininkas | tewi | |
| Vietininkas | Vi. | tewy |
| Kr. | tewyn | |
| Gr. | tewypi | |
| Ar. | tewuop | |
| Šauksmininkas | tu! | |
Etimologija
taisytiSenosios žinomos įvardžio „tu“ formos: tu („tu“). Iš baltų-slavų prokalbės *tū, iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂, *tū, *tu. Giminiškas anglų k. thou, čekų k. ty, lenkų k. ty, latvių k. tu, lietuvių k. tu, lotynų k. tu, prūsų k. tū, rusų k. ты (ty), senovės graikų k. τύ (tú), ukrainiečių k. ти (ti), vokiečių k. du.
Kategorijos
taisytiTaip pat žiūrėkite
taisyti| Jotvingių kalbos asmeniniai įvardžiai | |||
|---|---|---|---|
| Asmeniniai įvardžiai | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
| I-asis asmuo | as | muduo (vyr. g.) mudwai (mot. g. ir niek. g.) |
mes |
| II-asis asmuo | tu | juduo (vyr. g.) judwai (mot. g. ir niek. g.) |
jūs |
| III-iasis asmuo | es (vyr. g.) ei (mot. g.) tat (bev. g.) |
jaduo (vyr. g.) jodwai (mot. g.) tadtwai (bev. g.) |
ai (vyr. g.) uos (mot. g.) taty (bev. g.) |
Įvardis
taisytiEtimologija
taisyti|
|
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Tarimas
taisyti- TFA: [tu]
Įvardis
taisytiEtimologija
taisytiIš baltų-slavų prokalbės *tū, indoeuropiečių prokalbės *túh₂, *tū, *tu, kilmininko *tewe, naudininko *toy, *tebʰ(y)e, galininko *t(w)e. Latvių k. tevis kildinamas iš *tevens, su -en-prailginta forma ir papildoma s, derinant šį žodį su kitomis kilmininko daugiskaitos formomis. Anksčiau šio žodžio naudininko forma buvo artimesnė prūsų k. tebbei; dėl kitų linksnių įtakos dabartinė naudininko forma tev turi raidę v ir sumažintą galūnę. Galininko forma tevi yra kildinama iš žodžio *teven su iš kitų galininko formos žodžių perimta raide n. Vietininko forma tevī susiformavo analogiškai i-kamieno daiktavardžiams. Giminiškas lietuvių k. tu, prūsų tū, thu, toū, thou, tau, jotvingių k. tu, senosios bažnytinės slavų k., baltarusių k., rusų k. ты (ty), ukrainiečių k., bulgarų k. ти (ti), čekų k., lenkų k. ty, gotų k. 𐌸𐌿 (þū), senosios vokiečių aukštaičių k. þū, senovės skandinavų k. þú, senosios anglų k. þū, vokiečių k. du, anglų k. thou, senosios airių k. tú, sanskrito त्वम् (tvam), (dorėnų) senosios graikų k. τύ (tú), (jonėnų) σύ (sú), lotynų k. tu, tocharų A k. tu, tocharų B k. twe, tuwe, osetinų k. ду (du), ды (dy).[1]
Vartosenos pastabos
taisytiĮvardžio forma tavs nurodo tik priklausomybę („tavo daiktas“; t.y. daiktas priklausantis tau), o tevis yra tikroji kilmininko linksnio forma, apimanti visas jo reikšmes. Naudininko linksnio forma tevim yra naudojama pasirinktinai, dažniausiai tik su tam tikrais prielinksniais.
Kiti asmeniniai įvardžiai
taisyties - tu - viņš / viņa - mēs - jūs - viņi / viņas
Nuorodos
taisyti- ↑ ^Karulis, Konstantīns (1992), „tu“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN
| Vardininkas Nominatīvs |
tu |
|---|---|
| Kilmininkas Ģenitīvs |
tevis / tavs |
| Naudininkas Datīvs |
tev / tevim |
| Galininkas Akuzatīvs |
tevi |
| Įnagininkas Instrumentālis |
tevi |
| Vietininkas Lokatīvs |
tevī |
| Šauksmininkas Vokatīvs |
tu! |
Tarimas
taisyti- TFA: /tuː/
Įvardis
taisytiEtimologija
taisytiIš Iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂.
Įvardis
taisytiEtimologija
taisyti|
|
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Tarimas
taisyti- TFA: /ty/
Audio (byla) - Šablonas:homophones
Įvardis
taisytiEtimologija
taisytiIš senosios prancūzų k. tu, iš lotynų k. tu.
Įvardis
taisytiEtimologija
taisytiIš Lotynų kalbos tū.
Skaitvardis
taisytitu
Sinonimai
taisytiTarimas
taisyti- TFA: /t̪u/
Įvardis
taisytiEtimologija
taisytiIš Senosios airių kalbos tú.