Taip pat žr.:

 Lietuvių kalbaKeisti

ĮvardisKeisti


EtimologijaKeisti

Iš Iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂.


VertimaiKeisti

Taip pat žiūrėkiteKeisti


 Čigonų kalbaKeisti

ĮvardisKeisti

tu

  1. tu (lt)

EtimologijaKeisti

  Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



 Ispanų kalbaKeisti

TarimasKeisti

  • (Ispanija) TFA: [t̪u]

ĮvardisKeisti

tu

  1. tavo (lt)
  2. savo (lt)

EtimologijaKeisti

Iš lotynų k. tuus, iš indoeuropiečių prokalbės *towos.

KategorijosKeisti

Taip pat žiūrėkiteKeisti

Savybinio įvardžio „tu“ formos
Savybiniai įvardžiai
Pronombres posesivos

Asmeninis įvardis:
Sutrumpintos formos
Vartojamos prieš kitus žodžius
Prailgintos formos
Vartojamos po kitų žodžių arba atskirai
Vyriškoji. g.
Masculino
Moteriškoji g.
Femenino
Vienaskaita
Singular
tu tuyo tuya
Daugiskaita
Plural
tus tuyos tuyas

 Italų kalbaKeisti

ĮvardisKeisti

tu

  1. tu (lt)

EtimologijaKeisti

  Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



 Jotvingių kalbaKeisti

TarimasKeisti

TFA: [tù]

ĮvardisKeisti

tu

  1. tu (lt) (sen.)
    • Senosios žinomos įvardžio „tu“ formos: tu.
Įvardžio „tu“ formos
Linksnis Asmeninis įvardis
Vardininkas tu
Kilmininkas tewo
Naudininkas tew
Galininkas tewe
Įnagininkas tewi
Vietininkas Vi. tewy
Kr. tewyn
Gr. tewypi
Ar. tewuop
Šauksmininkas tu!

EtimologijaKeisti

Iš baltų-slavų prokalbės *tū, iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂, *tū, *tu. Giminiškas anglų k. thou, čekų k. ty, lenkų k. ty, latvių k. tu, lietuvių k. tu, lotynų k. tu, prūsų k. , rusų k. ты (ty), senovės graikų k. τύ (tú), ukrainiečių k. ти (ti), vokiečių k. du.

KategorijosKeisti

Taip pat žiūrėkiteKeisti

Jotvingių kalbos asmeniniai įvardžiai
Asmeniniai įvardžiai Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita
I-asis asmuo as muduo (vyr. g.)
mudwai (mot. g. ir niek. g.)
mes
II-asis asmuo tu juduo (vyr. g.)
judwai (mot. g. ir niek. g.)
jūs
III-iasis asmuo es (vyr. g.)
ei (mot. g.)
tat (bev. g.)
jaduo (vyr. g.)
jodwai (mot. g.)
tadtwai (bev. g.)
ai (vyr. g.)
uos (mot. g.)
taty (bev. g.)

 Latgalių kalbaKeisti

ĮvardisKeisti

tu

  1. tu (lt)

EtimologijaKeisti

  Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



 Latvių kalbaKeisti

TarimasKeisti

ĮvardisKeisti

tu

  1. tu (lt)

EtimologijaKeisti

Iš baltų-slavų prokalbės *tū, indoeuropiečių prokalbės *túh₂, *tū, *tu, kilmininko *tewe, naudininko *toy, *tebʰ(y)e, galininko *t(w)e. Latvių k. tevis kildinamas iš *tevens, su -en-prailginta forma ir papildoma s, derinant šį žodį su kitomis kilmininko daugiskaitos formomis. Anksčiau šio žodžio naudininko forma buvo artimesnė prūsų k. tebbei; dėl kitų linksnių įtakos dabartinė naudininko forma tev turi raidę v ir sumažintą galūnę. Galininko forma tevi yra kildinama iš žodžio *teven su iš kitų galininko formos žodžių perimta raide n. Vietininko forma tevī susiformavo analogiškai i-kamieno daiktavardžiams. Giminiškas lietuvių k. tu, prūsų , thu, toū, thou, tau, jotvingių k. tu, senosios bažnytinės slavų k., baltarusių k., rusų k. ты (ty), ukrainiečių k., bulgarų k. ти (ti), čekų k., lenkų k. ty, gotų k. 𐌸𐌿 (þū), senosios vokiečių aukštaičių k. þū, senovės skandinavų k. þú, senosios anglų k. þū, vokiečių k. du, anglų k. thou, senosios airių k. , sanskrito त्वम् (tvam), (dorėnų) senosios graikų k. τύ (tú), (jonėnų) σύ (sú), lotynų k. tu, tocharų A k. tu, tocharų B k. twe, tuwe, osetinų k. ду (du), ды (dy).[1]

Vartosenos pastabosKeisti

Įvardžio forma tavs nurodo tik priklausomybę („tavo daiktas“; t.y. daiktas priklausantis tau), o tevis yra tikroji kilmininko linksnio forma, apimanti visas jo reikšmes. Naudininko linksnio forma tevim yra naudojama pasirinktinai, dažniausiai tik su tam tikrais prielinksniais.

Kiti asmeniniai įvardžiaiKeisti

es - tu - viņš / viņa - mēs - jūs - viņi / viņas

NuorodosKeisti

  1. ^Karulis, Konstantīns (1992), „tu“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN
Linksniavimas
Vardininkas
Nominatīvs
tu
Kilmininkas
Ģenitīvs
tevis / tavs
Naudininkas
Datīvs
tev / tevim
Galininkas
Akuzatīvs
tevi
Įnagininkas
Instrumentālis
tevi
Vietininkas
Lokatīvs
tevī
Šauksmininkas
Vokatīvs
tu!




 Lotynų kalbaKeisti

TarimasKeisti

ĮvardisKeisti

tu

  1. tu (lt)

EtimologijaKeisti

Iš Iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂.



 Portugalų kalbaKeisti

ĮvardisKeisti

tu

  1. tu (lt) (dažnas Portugalijoje, retas Brazilijoje)

EtimologijaKeisti

  Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



 Prancūzų kalbaKeisti

TarimasKeisti

ĮvardisKeisti

tu

  1. tu (lt)

EtimologijaKeisti

Iš senosios prancūzų k. tu, iš lotynų k. tu.



 Rumunų kalbaKeisti

ĮvardisKeisti

tu

  1. tu (lt)

EtimologijaKeisti

Lotynų kalbos .



 Švedų kalbaKeisti

SkaitvardisKeisti

tu

  1. du, abu

SinonimaiKeisti

två

 Škotų gėlų kalbaKeisti

TarimasKeisti

ĮvardisKeisti

tu

  1. tu (lt)

EtimologijaKeisti

Senosios airių kalbos .