tu
Lietuvių kalba
taisyti
Įvardis taisyti
- asm. įvrd. pavadinti antrajam asmeniui: Aš ir tu. Tavęs čia nėra. Ko tau reikia?! Norėčiau tave sutikti. Tavimi dėtas aš taip nedaryčiau. : Kur tau! (visiškai ne). Na tai tau! (sakoma apgailestaujant ar nepasisekus)
Etimologija taisyti
Iš Iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂.
Vertimai taisyti
Taip pat žiūrėkite taisyti
Čigonų kalba
taisyti
Įvardis taisyti
Etimologija taisyti
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Šio žodžio tu Čigonų kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje tu (w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite tu Vikižodyną ir tu Vikipediją Čigonų kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. liepos 26 d. apie šabloną...
Ispanų kalba
taisyti
Tarimas taisyti
- (Ispanija) TFA: [t̪u]
Įvardis taisyti
Etimologija taisyti
Iš lotynų k. tuus, iš indoeuropiečių prokalbės *towos.
Kategorijos taisyti
Taip pat žiūrėkite taisyti
Savybinio įvardžio „tu“ formos | |||
---|---|---|---|
Savybiniai įvardžiai Pronombres posesivos Asmeninis įvardis: Tú |
Sutrumpintos formos Vartojamos prieš kitus žodžius |
Prailgintos formos Vartojamos po kitų žodžių arba atskirai | |
Vyriškoji. g. Masculino |
Moteriškoji g. Femenino | ||
Vienaskaita Singular |
tu | tuyo | tuya |
Daugiskaita Plural |
tus | tuyos | tuyas |
Italų kalba
taisyti
Įvardis taisyti
Etimologija taisyti
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Jotvingių kalba
taisyti
Tarimas taisyti
TFA: [tù]
Įvardis taisyti
Įvardžio „tu“ formos | ||
---|---|---|
Linksnis | Asmeninis įvardis | |
Vardininkas | tu | |
Kilmininkas | tewo | |
Naudininkas | tew | |
Galininkas | tewe | |
Įnagininkas | tewi | |
Vietininkas | Vi. | tewy |
Kr. | tewyn | |
Gr. | tewypi | |
Ar. | tewuop | |
Šauksmininkas | tu! |
Etimologija taisyti
Iš baltų-slavų prokalbės *tū, iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂, *tū, *tu. Giminiškas anglų k. thou, čekų k. ty, lenkų k. ty, latvių k. tu, lietuvių k. tu, lotynų k. tu, prūsų k. tū, rusų k. ты (ty), senovės graikų k. τύ (tú), ukrainiečių k. ти (ti), vokiečių k. du.
Kategorijos taisyti
Taip pat žiūrėkite taisyti
Jotvingių kalbos asmeniniai įvardžiai | |||
---|---|---|---|
Asmeniniai įvardžiai | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
I-asis asmuo | as | muduo (vyr. g.) mudwai (mot. g. ir niek. g.) |
mes |
II-asis asmuo | tu | juduo (vyr. g.) judwai (mot. g. ir niek. g.) |
jūs |
III-iasis asmuo | es (vyr. g.) ei (mot. g.) tat (bev. g.) |
jaduo (vyr. g.) jodwai (mot. g.) tadtwai (bev. g.) |
ai (vyr. g.) uos (mot. g.) taty (bev. g.) |
Latgalių kalba
taisyti
Įvardis taisyti
Etimologija taisyti
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Latvių kalba
taisyti
Tarimas taisyti
- TFA: [tu]
Įvardis taisyti
Etimologija taisyti
Iš baltų-slavų prokalbės *tū, indoeuropiečių prokalbės *túh₂, *tū, *tu, kilmininko *tewe, naudininko *toy, *tebʰ(y)e, galininko *t(w)e. Latvių k. tevis kildinamas iš *tevens, su -en-prailginta forma ir papildoma s, derinant šį žodį su kitomis kilmininko daugiskaitos formomis. Anksčiau šio žodžio naudininko forma buvo artimesnė prūsų k. tebbei; dėl kitų linksnių įtakos dabartinė naudininko forma tev turi raidę v ir sumažintą galūnę. Galininko forma tevi yra kildinama iš žodžio *teven su iš kitų galininko formos žodžių perimta raide n. Vietininko forma tevī susiformavo analogiškai i-kamieno daiktavardžiams. Giminiškas lietuvių k. tu, prūsų tū, thu, toū, thou, tau, jotvingių k. tu, senosios bažnytinės slavų k., baltarusių k., rusų k. ты (ty), ukrainiečių k., bulgarų k. ти (ti), čekų k., lenkų k. ty, gotų k. 𐌸𐌿 (þū), senosios vokiečių aukštaičių k. þū, senovės skandinavų k. þú, senosios anglų k. þū, vokiečių k. du, anglų k. thou, senosios airių k. tú, sanskrito त्वम् (tvam), (dorėnų) senosios graikų k. τύ (tú), (jonėnų) σύ (sú), lotynų k. tu, tocharų A k. tu, tocharų B k. twe, tuwe, osetinų k. ду (du), ды (dy).[1]
Vartosenos pastabos taisyti
Įvardžio forma tavs nurodo tik priklausomybę („tavo daiktas“; t.y. daiktas priklausantis tau), o tevis yra tikroji kilmininko linksnio forma, apimanti visas jo reikšmes. Naudininko linksnio forma tevim yra naudojama pasirinktinai, dažniausiai tik su tam tikrais prielinksniais.
Kiti asmeniniai įvardžiai taisyti
es - tu - viņš / viņa - mēs - jūs - viņi / viņas
Nuorodos taisyti
- ↑ ^Karulis, Konstantīns (1992), „tu“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN
Vardininkas Nominatīvs |
tu |
---|---|
Kilmininkas Ģenitīvs |
tevis / tavs |
Naudininkas Datīvs |
tev / tevim |
Galininkas Akuzatīvs |
tevi |
Įnagininkas Instrumentālis |
tevi |
Vietininkas Lokatīvs |
tevī |
Šauksmininkas Vokatīvs |
tu! |
Lotynų kalba
taisyti
Tarimas taisyti
- TFA: /tuː/
Įvardis taisyti
Etimologija taisyti
Iš Iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂.
Portugalų kalba
taisyti
Įvardis taisyti
Etimologija taisyti
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Prancūzų kalba
taisyti
Tarimas taisyti
- TFA: /ty/
Audio (byla) - Šablonas:homophones
Įvardis taisyti
Etimologija taisyti
Iš senosios prancūzų k. tu, iš lotynų k. tu.
Rumunų kalba
taisyti
Įvardis taisyti
Etimologija taisyti
Iš Lotynų kalbos tū.
Švedų kalba
taisyti
Skaitvardis taisyti
tu
Sinonimai taisyti
Škotų gėlų kalba
taisyti
Tarimas taisyti
- TFA: /t̪u/
Įvardis taisyti
Etimologija taisyti
Iš Senosios airių kalbos tú.