tavim

 Lietuvių kalba

Įvardis

tavim (asm. įvrd., vns. įnag.) - žr. pagr. f. tu, judu.

Įvardis; pagrindinė forma: tu, judu
	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
vard.	tu	judu, judvi	jūs
kilm.	tavęs, tavo	judviejų, judviejų	jūsų
naud.	tau	judviems, judviem	jums
gal.	tave	judu, judvi	jus
įnag.	tavimi, tavim	judviem, judviem	jumis
viet.	tavyje, tavy	judviejuose, judviejose	jumyse

• asm. įvrd. pavadinti antrajam asmeniui: Aš ir tu. Tavęs čia nėra. Ko tau reikia?! Norėčiau tave sutikti. Tavimi dėtas aš taip nedaryčiau. : Kur tau! (visiškai ne). Na tai tau! (sakoma apgailestaujant ar nepasisekus)
• žymi priklausymą antrajam asmeniui
• prie neveikiamosios rūšies dalyvių žymi antruoju asmeniu reiškiamą veikėją

Vertimai

  tavim: įvardis

Anglų kalba: thee, you