tau
Taip pat žr.: Tàu
Lietuvių kalbaKeisti
ĮvardisKeisti
- asm. įvrd. pavadinti antrajam asmeniui: Aš ir tu. Tavęs čia nėra. Ko tau reikia?! Norėčiau tave sutikti. Tavimi dėtas aš taip nedaryčiau. : Kur tau! (visiškai ne). Na tai tau! (sakoma apgailestaujant ar nepasisekus)
- žymi priklausymą antrajam asmeniui
- prie neveikiamosios rūšies dalyvių žymi antruoju asmeniu reiškiamą veikėją
VertimaiKeisti
tau: įvardis
|
|
DalelytėKeisti
- žodžio, pasakymo reikšmei pabrėžti, sustiprinti: Kur tau jie eis!
Norvegų kalbaKeisti
TarimasKeisti
TFA: [tæu]
DaiktavardisKeisti
Daiktavardžio „tau“ formos | ||||
---|---|---|---|---|
Gramatinė giminė Kjønn |
Vienaskaita Entall |
Daugiskaita Flertall | ||
Nežymimoji forma Ubestemt |
Žymimoji forma Bestemt |
Nežymimoji forma Ubestemt |
Žymimoji forma Bestemt | |
Bevardė g. Intetkjønn |
et tau | tauet | tau | tauene |
et tau | tauet | tau | taua |
EtimologijaKeisti
Iš senovės skandinavų k. tog.
KategorijosKeisti
Veiksmažodžio formaKeisti
tau
- Veiksmažodžio taue liepiamosios nuosakos forma.