Taip pat žr.: Du

0 | 1 | 2 | 3 | 4
5 | 6 | 7 | 8 | 9


10 | 11 | 12 | 13 | 14
15 | 16 | 17 | 18 | 19
20 | 30 | 40 | 50 | 60
70 | 80 | 90


100 | 1000
1.000.000
1.000.000.000
1012 | 1015 | 1018
1021 | 1024 | 1027
1030

Vikipedija
Laisvojoje enciklopedijoje yra straipsnis:

Skaitvardis

taisyti

du

  1. Skaičius, kiekis, skaitmuo. Žr. dveji, dvejetas, 2 ir II.

Etimologija

taisyti

Vertimai

taisyti
Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

Taip pat žiūrėkite

taisyti

Tarimas

taisyti

Būdvardis

taisyti

du

  1. juodas (lt) (Spalvos), juoda (lt) (Spalvos)

Etimologija

taisyti

keltų prokalbės *dubu- (juodas) < indoeuropiečių prokalbės *dʰewbʰ- (juodas).

Daiktavardis

taisyti

Įvardis

taisyti

du

  1. tu (lt)

Etimologija

taisyti
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



Du

Skaitvardis

taisyti

du

  1. du (lt)



Du

Skaitvardis

taisyti

du

  1. du (lt)



Būdvardis

taisyti

du

  1. juodas (lt) (Spalvos), juoda (lt) (Spalvos)

Etimologija

taisyti

keltų prokalbės *dubu- (juodas) < indoeuropiečių prokalbės *dʰewbʰ- (juodas).



Du

Skaitvardis

taisyti

du

  1. du (lt)



Tarimas

taisyti
  • TFA: [dʉː]
    •   

Įvardis

taisyti

du

  1. tu (lt)
  2. jūs (lt) (vns., pagarb.)

Vartosenos pastabos

taisyti

Norvegų kalboje pagarbios antrojo asmens vienaskaitos formos nėra (skirtingai nuo lietuvių k. jūs), todėl ir neformaliose, ir formaliose situacijose vartojamas tik įvardis du. Vienintelė išimtis taikoma tuo atveju, kai kreipiamasi į karališkąja šeimą; tada vartojamas įvardis De.

Etimologija

taisyti

senovės skandinavų k. þú, iš germanų prokalbės *þū, iš indoeuropiečių prokalbės *túh₂. Giminiškas anglų k. you, ispanų k. , prancūzų k. tu ir kitiems.

Kategorijos

taisyti

Taip pat žiūrėkite

taisyti
Įvardžio „du“ formos
Linksnis Asmeninis įvardis
Vardininkas du
Netiesioginiai linksniai deg
Sangrąžinė forma deg
Su įvardžiu „du“ susijusę savybiniai įvardžiai
Savybiniai įvardžiai Vyriškoji. g.
Hankjønn
Moteriškoji g.
Hunkjønn
Niekatroji g.
Intetkjønn
Vienaskaita
Entall
dindiditt
Daugiskaita
Flertall
dine
Norvegų kalbos asmeniniai įvardžiai
Asmeniniai įvardžiai
vardininko linksnyje
Vienaskaita
Entall
Daugiskaita
Flertall
I-asis asmuo
Første person
jegvi
II-asis asmuo
Andre person
du
De1
dere
III-iasis asmuo
Tredje person
han (vyr. g.)
hun (mot. g.)

den2 (vyr. g.) (mot. g.)
det2 (bev. g.)
de
1. Vartojamas tik kreipiantis į karališkąją šeimą.
2. Vartojamas tik kalbant apie negyvus daiktus.

Du

Skaitvardis

taisyti

du

  1. du (lt)



 Senoji aukštutinių vokiečių kalba

taisyti

Įvardis

taisyti

du

  1. tu (lt)

Etimologija

taisyti

germanų prokalbės *þū. Plg. sen. anglų k. þu, sen. skandinavų k. þú



Įvardis

taisyti

du

  1. tu (lt)

Etimologija

taisyti
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



Būdvardis

taisyti

du

  1. juodas (lt) (Spalvos), juoda (lt) (Spalvos)

Etimologija

taisyti
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



Du

Skaitvardis

taisyti

du

  1. du (lt)

Etimologija

taisyti
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



Veiksmažodis

taisyti

du

  1. vaikščioti (lt)

Etimologija

taisyti
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.