įjaudindavusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įjaudindavusiąja (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įjaudindavęs, mot. g. įjaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudindavęs	įjaudindavę	įjaudindavusi, įjaudindavus	įjaudindavusios	-	įjaudindavę
kilm.	įjaudindavusio	įjaudindavusių	įjaudindavusios	įjaudindavusių	-	-
naud.	įjaudindavusiam	įjaudindavusiems	įjaudindavusiai	įjaudindavusioms	-	-
gal.	įjaudindavusį	įjaudindavusius	įjaudindavusią	įjaudindavusias	-	-
įnag.	įjaudindavusiu	įjaudindavusiais	įjaudindavusia	įjaudindavusiomis	-	-
viet.	įjaudindavusiame	įjaudindavusiuose	įjaudindavusioje	įjaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudindavusysis	įjaudindavusieji	įjaudindavusioji	įjaudindavusiosios	-	-
kilm.	įjaudindavusiojo	įjaudindavusiųjų	įjaudindavusiosios	įjaudindavusiųjų	-	-
naud.	įjaudindavusiajam	įjaudindavusiesiems	įjaudindavusiajai	įjaudindavusiosioms	-	-
gal.	įjaudindavusįjį	įjaudindavusiuosius	įjaudindavusiąją	įjaudindavusiąsias	-	-
įnag.	įjaudindavusiuoju	įjaudindavusiaisiais	įjaudindavusiąja	įjaudindavusiosiomis	-	-
viet.	įjaudindavusiajame	įjaudindavusiuosiuose	įjaudindavusiojoje	įjaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įjaudindavęs, mot. g. įjaudindavusi.
• Skiemenys: į-jau-din-da-vu-sią-ja

įjaudindavusiąja

1. ta, kuri įjaudindavo

Etimologija

<= įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---