įjaudintinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įjaudintinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įjaudintinas, mot. g. įjaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudintinas	įjaudintini	įjaudintina	įjaudintinos	įjaudintina	-
kilm.	įjaudintino	įjaudintinų	įjaudintinos	įjaudintinų	-	-
naud.	įjaudintinam	įjaudintiniems	įjaudintinai	įjaudintinoms	-	-
gal.	įjaudintiną	įjaudintinus	įjaudintiną	įjaudintinas	-	-
įnag.	įjaudintinu	įjaudintinais	įjaudintina	įjaudintinomis	-	-
viet.	įjaudintiname	įjaudintinuose	įjaudintinoje	įjaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įjaudintinasis	įjaudintinieji	įjaudintinoji	įjaudintinosios	-	-
kilm.	įjaudintinojo	įjaudintinųjų	įjaudintinosios	įjaudintinųjų	-	-
naud.	įjaudintinajam	įjaudintiniesiems	įjaudintinajai	įjaudintinosioms	-	-
gal.	įjaudintinąjį	įjaudintinuosius	įjaudintinąją	įjaudintinąsias	-	-
įnag.	įjaudintinuoju	įjaudintinaisiais	įjaudintinąja	įjaudintinosiomis	-	-
viet.	įjaudintinajame	įjaudintinuosiuose	įjaudintinojoje	įjaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įjaudintinas, mot. g. įjaudintina.
• Skiemenys: į-jau-din-ti-ną-jį

įjaudintinąjį

1. tas, dėl kurio reikia įjaudinti

Etimologija

<= įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---