įkildavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įkildavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įkildavęs, mot. g. įkildavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkildavęs	įkildavę	įkildavusi, įkildavus	įkildavusios	-	įkildavę
kilm.	įkildavusio	įkildavusių	įkildavusios	įkildavusių	-	-
naud.	įkildavusiam	įkildavusiems	įkildavusiai	įkildavusioms	-	-
gal.	įkildavusį	įkildavusius	įkildavusią	įkildavusias	-	-
įnag.	įkildavusiu	įkildavusiais	įkildavusia	įkildavusiomis	-	-
viet.	įkildavusiame	įkildavusiuose	įkildavusioje	įkildavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkildavusysis	įkildavusieji	įkildavusioji	įkildavusiosios	-	-
kilm.	įkildavusiojo	įkildavusiųjų	įkildavusiosios	įkildavusiųjų	-	-
naud.	įkildavusiajam	įkildavusiesiems	įkildavusiajai	įkildavusiosioms	-	-
gal.	įkildavusįjį	įkildavusiuosius	įkildavusiąją	įkildavusiąsias	-	-
įnag.	įkildavusiuoju	įkildavusiaisiais	įkildavusiąja	įkildavusiosiomis	-	-
viet.	įkildavusiajame	įkildavusiuosiuose	įkildavusiojoje	įkildavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įkildavęs, mot. g. įkildavusi.
• Skiemenys: į-kil-da-vu-sį-jį

įkildavusįjį

1. tas, kuris įkildavo

Etimologija

<= įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---