įkilti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įkilti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įkilti, įkyla, įkilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įkylu	įkilau	įkildavau	įkilsiu
tu	įkyli	įkilai	įkildavai	įkilsi
jis, ji	įkyla	įkilo	įkildavo	įkils
mes	įkylame, įkylam	įkilome, įkilom	įkildavome, įkildavom	įkilsime, įkilsim
jūs	įkylate, įkylat	įkilote, įkilot	įkildavote, įkildavot	įkilsite, įkilsit
jie, jos	įkyla	įkilo	įkildavo	įkils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įkilčiau		įkiltumėme, įkiltumėm, įkiltume
2 asm.	įkiltumei, įkiltum		įkiltumėte, įkiltumėt
3 asm.	įkiltų		įkiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įkilkime, įkilkim
2 asm.	įkilki, įkilk		įkilkite, įkilkit
3 asm.	teįkyla, teįkylie		teįkyla, teįkylie

• žr. pagr. f. įkilti, įkyla, įkilo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įkyląs, įkylantis, įkylanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įkilęs, įkilusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įkildavęs, įkildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įkilsiąs, įkilsiantis, įkilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įkylamas, įkylama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įkiltas, įkilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įkilsimas, įkilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įkiltinas, įkiltina.
• taip pat žr. pdlv.: įkylant, įkilus, įkildavus, įkilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įkildamas, įkildama.
• taip pat žr. bdn.: įkilte, įkiltinai.
• Skiemenys: į-kil-ti

įkilti

1. keliantis atsirasti kame:
   • Paukštis įkìlo debesin.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn):
   • Saulė aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia.
3. įsisiautėti, pasikelti:
   • Praėjusį rudenį įkìlo didelė vėtra.

Etimologija

<= į- + kilti, kyla, kilo

Antonimai

    įkilti: bendrai

neįkilti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įkilti: Išvestiniai žodžiai

neįkilti (lt) (neig. )

įkilimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įkilti: bendrai

---

Dalyvis

įkilti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įkiltas, mot. g. įkilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkiltas	įkilti	įkilta	įkiltos	įkilta	-
kilm.	įkilto	įkiltų	įkiltos	įkiltų	-	-
naud.	įkiltam	įkiltiems	įkiltai	įkiltoms	-	-
gal.	įkiltą	įkiltus	įkiltą	įkiltas	-	-
įnag.	įkiltu	įkiltais	įkilta	įkiltomis	-	-
viet.	įkiltame	įkiltuose	įkiltoje	įkiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkiltasis	įkiltieji	įkiltoji	įkiltosios	-	-
kilm.	įkiltojo	įkiltųjų	įkiltosios	įkiltųjų	-	-
naud.	įkiltajam	įkiltiesiems	įkiltajai	įkiltosioms	-	-
gal.	įkiltąjį	įkiltuosius	įkiltąją	įkiltąsias	-	-
įnag.	įkiltuoju	įkiltaisiais	įkiltąja	įkiltosiomis	-	-
viet.	įkiltajame	įkiltuosiuose	įkiltojoje	įkiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įkiltas, mot. g. įkilta.
• Skiemenys: į-kil-ti

įkilti

1. tas, kurį įkilo

Etimologija

<= įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---