įkiltų

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įkiltas, mot. g. įkilta
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įkilti, įkyla, įkilo
Tiesioginė nuosaka
Tariamoji nuosaka
Liepiamoji nuosaka

Lietuvių kalba

įkiltų (tarm.| ryt.)

įkiltų: bendrai

įkiltų: bendrai

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įkilti, įkyla, įkilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įkylu	įkilau	įkildavau	įkilsiu
tu	įkyli	įkilai	įkildavai	įkilsi
jis, ji	įkyla	įkilo	įkildavo	įkils
mes	įkylame, įkylam	įkilome, įkilom	įkildavome, įkildavom	įkilsime, įkilsim
jūs	įkylate, įkylat	įkilote, įkilot	įkildavote, įkildavot	įkilsite, įkilsit
jie, jos	įkyla	įkilo	įkildavo	įkils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įkilčiau		įkiltumėme, įkiltumėm, įkiltume
2 asm.	įkiltumei, įkiltum		įkiltumėte, įkiltumėt
3 asm.	įkiltų		įkiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įkilkime, įkilkim
2 asm.	įkilki, įkilk		įkilkite, įkilkit
3 asm.	teįkyla, teįkylie		teįkyla, teįkylie

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įkiltas, mot. g. įkilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkiltas	įkilti	įkilta	įkiltos	įkilta	-
kilm.	įkilto	įkiltų	įkiltos	įkiltų	-	-
naud.	įkiltam	įkiltiems	įkiltai	įkiltoms	-	-
gal.	įkiltą	įkiltus	įkiltą	įkiltas	-	-
įnag.	įkiltu	įkiltais	įkilta	įkiltomis	-	-
viet.	įkiltame	įkiltuose	įkiltoje	įkiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkiltasis	įkiltieji	įkiltoji	įkiltosios	-	-
kilm.	įkiltojo	įkiltųjų	įkiltosios	įkiltųjų	-	-
naud.	įkiltajam	įkiltiesiems	įkiltajai	įkiltosioms	-	-
gal.	įkiltąjį	įkiltuosius	įkiltąją	įkiltąsias	-	-
įnag.	įkiltuoju	įkiltaisiais	įkiltąja	įkiltosiomis	-	-
viet.	įkiltajame	įkiltuosiuose	įkiltojoje	įkiltosiose	-	-