Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįkilti, neįkyla, neįkilo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
neįkylu
|
neįkilau
|
neįkildavau
|
neįkilsiu
|
tu
|
neįkyli
|
neįkilai
|
neįkildavai
|
neįkilsi
|
jis, ji
|
neįkyla
|
neįkilo
|
neįkildavo
|
neįkils
|
mes
|
neįkylame, neįkylam
|
neįkilome, neįkilom
|
neįkildavome, neįkildavom
|
neįkilsime, neįkilsim
|
jūs
|
neįkylate, neįkylat
|
neįkilote, neįkilot
|
neįkildavote, neįkildavot
|
neįkilsite, neįkilsit
|
jie, jos
|
neįkyla
|
neįkilo
|
neįkildavo
|
neįkils
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
neįkilčiau
|
neįkiltumėme, neįkiltumėm, neįkiltume
|
2 asm.
|
neįkiltumei, neįkiltum
|
neįkiltumėte, neįkiltumėt
|
3 asm.
|
neįkiltų
|
neįkiltų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
neįkilkime, neįkilkim
|
2 asm.
|
neįkilki, neįkilk
|
neįkilkite, neįkilkit
|
3 asm.
|
teneįkyla, teneįkylie
|
teneįkyla, teneįkylie
|
neįkiltų
<= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo
neįkiltų
- tas, kurį neįkilo
<= neįkilti, neįkyla, neįkilo <= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo
neįkiltų (tarm.| ryt.)
<= neįkilti, neįkyla, neįkilo <= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo