įmąstytinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmąstytinas (reik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmąstytinas, mot. g. įmąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmąstytinas	įmąstytini	įmąstytina	įmąstytinos	įmąstytina	-
kilm.	įmąstytino	įmąstytinų	įmąstytinos	įmąstytinų	-	-
naud.	įmąstytinam	įmąstytiniems	įmąstytinai	įmąstytinoms	-	-
gal.	įmąstytiną	įmąstytinus	įmąstytiną	įmąstytinas	-	-
įnag.	įmąstytinu	įmąstytinais	įmąstytina	įmąstytinomis	-	-
viet.	įmąstytiname	įmąstytinuose	įmąstytinoje	įmąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmąstytinasis	įmąstytinieji	įmąstytinoji	įmąstytinosios	-	-
kilm.	įmąstytinojo	įmąstytinųjų	įmąstytinosios	įmąstytinųjų	-	-
naud.	įmąstytinajam	įmąstytiniesiems	įmąstytinajai	įmąstytinosioms	-	-
gal.	įmąstytinąjį	įmąstytinuosius	įmąstytinąją	įmąstytinąsias	-	-
įnag.	įmąstytinuoju	įmąstytinaisiais	įmąstytinąja	įmąstytinosiomis	-	-
viet.	įmąstytinajame	įmąstytinuosiuose	įmąstytinojoje	įmąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įmąstytina.
• Skiemenys: į-mąs-ty-ti-nas

įmąstytinas (sen.) (nevart.)

1. tas, dėl kurio reikia įmąstyti

Etimologija

<= įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  įmąstytinas: bendrai

---