įmigdavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmigdavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmigdavęs, mot. g. įmigdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmigdavęs	įmigdavę	įmigdavusi, įmigdavus	įmigdavusios	-	įmigdavę
kilm.	įmigdavusio	įmigdavusių	įmigdavusios	įmigdavusių	-	-
naud.	įmigdavusiam	įmigdavusiems	įmigdavusiai	įmigdavusioms	-	-
gal.	įmigdavusį	įmigdavusius	įmigdavusią	įmigdavusias	-	-
įnag.	įmigdavusiu	įmigdavusiais	įmigdavusia	įmigdavusiomis	-	-
viet.	įmigdavusiame	įmigdavusiuose	įmigdavusioje	įmigdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmigdavusysis	įmigdavusieji	įmigdavusioji	įmigdavusiosios	-	-
kilm.	įmigdavusiojo	įmigdavusiųjų	įmigdavusiosios	įmigdavusiųjų	-	-
naud.	įmigdavusiajam	įmigdavusiesiems	įmigdavusiajai	įmigdavusiosioms	-	-
gal.	įmigdavusįjį	įmigdavusiuosius	įmigdavusiąją	įmigdavusiąsias	-	-
įnag.	įmigdavusiuoju	įmigdavusiaisiais	įmigdavusiąja	įmigdavusiosiomis	-	-
viet.	įmigdavusiajame	įmigdavusiuosiuose	įmigdavusiojoje	įmigdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmigdavęs, mot. g. įmigdavusi.
• Skiemenys: į-mig-da-vu-sia-jam

įmigdavusiajam

1. tas, kuris įmigdavo

Etimologija

<= įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---