įmigo

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įmigo (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įmigti, įminga, įmigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įmingu	įmigau	įmigdavau	įmigsiu
tu	įmingi	įmigai	įmigdavai	įmigsi
jis, ji	įminga	įmigo	įmigdavo	įmigs
mes	įmingame, įmingam	įmigome, įmigom	įmigdavome, įmigdavom	įmigsime, įmigsim
jūs	įmingate, įmingat	įmigote, įmigot	įmigdavote, įmigdavot	įmigsite, įmigsit
jie, jos	įminga	įmigo	įmigdavo	įmigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įmigčiau		įmigtumėme, įmigtumėm, įmigtume
2 asm.	įmigtumei, įmigtum		įmigtumėte, įmigtumėt
3 asm.	įmigtų		įmigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įmikime, įmikim
2 asm.	įmiki, įmik		įmikite, įmikit
3 asm.	teįminga, teįmingie		teįminga, teįmingie

• žr. pagr. f. įmigti, įminga, įmigo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įmingąs, įmingantis, įminganti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įmigęs, įmigusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įmigdavęs, įmigdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įmigsiąs, įmigsiantis, įmigsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įmingamas, įmingama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įmigtas, įmigta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įmigsimas, įmigsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įmigtinas, įmigtina.
• taip pat žr. pdlv.: įmingant, įmigus, įmigdavus, įmigsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įmigdamas, įmigdama.
• taip pat žr. bdn.: įmigte, įmigtinai.
• Skiemenys: į-mi-go

įmigo

1. kietai užmigti:
   • Kad diktai įmingì, ir nejunti nieko.

Etimologija

<= į- + migti, minga, migo

Antonimai

    įmigo: bendrai

neįmigo (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įmigo: Išvestiniai žodžiai

neįmigti (lt) (neig. )

įmigimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įmigo: bendrai

---