neįmigti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįmigti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįmigti, neįminga, neįmigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįmingu	neįmigau	neįmigdavau	neįmigsiu
tu	neįmingi	neįmigai	neįmigdavai	neįmigsi
jis, ji	neįminga	neįmigo	neįmigdavo	neįmigs
mes	neįmingame, neįmingam	neįmigome, neįmigom	neįmigdavome, neįmigdavom	neįmigsime, neįmigsim
jūs	neįmingate, neįmingat	neįmigote, neįmigot	neįmigdavote, neįmigdavot	neįmigsite, neįmigsit
jie, jos	neįminga	neįmigo	neįmigdavo	neįmigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįmigčiau		neįmigtumėme, neįmigtumėm, neįmigtume
2 asm.	neįmigtumei, neįmigtum		neįmigtumėte, neįmigtumėt
3 asm.	neįmigtų		neįmigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįmikime, neįmikim
2 asm.	neįmiki, neįmik		neįmikite, neįmikit
3 asm.	teneįminga, teneįmingie		teneįminga, teneįmingie

• žr. pagr. f. neįmigti, neįminga, neįmigo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįmingąs, neįmingantis, neįminganti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįmigęs, neįmigusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįmigdavęs, neįmigdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįmigsiąs, neįmigsiantis, neįmigsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįmingamas, neįmingama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįmigtas, neįmigta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįmigsimas, neįmigsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįmigtinas, neįmigtina.
• taip pat žr. pdlv.: neįmingant, neįmigus, neįmigdavus, neįmigsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįmigdamas, neįmigdama.
• taip pat žr. bdn.: neįmigte, neįmigtinai.
• Skiemenys: ne-į-mig-ti

neįmigti

Etimologija

<= ne- + įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

Antonimai

    neįmigti: bendrai

įmigti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįmigti: Išvestiniai žodžiai

neįmigimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neįmigti: bendrai

---

Dalyvis

neįmigti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmigtas, mot. g. neįmigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmigtas	neįmigti	neįmigta	neįmigtos	neįmigta	-
kilm.	neįmigto	neįmigtų	neįmigtos	neįmigtų	-	-
naud.	neįmigtam	neįmigtiems	neįmigtai	neįmigtoms	-	-
gal.	neįmigtą	neįmigtus	neįmigtą	neįmigtas	-	-
įnag.	neįmigtu	neįmigtais	neįmigta	neįmigtomis	-	-
viet.	neįmigtame	neįmigtuose	neįmigtoje	neįmigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmigtasis	neįmigtieji	neįmigtoji	neįmigtosios	-	-
kilm.	neįmigtojo	neįmigtųjų	neįmigtosios	neįmigtųjų	-	-
naud.	neįmigtajam	neįmigtiesiems	neįmigtajai	neįmigtosioms	-	-
gal.	neįmigtąjį	neįmigtuosius	neįmigtąją	neįmigtąsias	-	-
įnag.	neįmigtuoju	neįmigtaisiais	neįmigtąja	neįmigtosiomis	-	-
viet.	neįmigtajame	neįmigtuosiuose	neįmigtojoje	neįmigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįmigtas, mot. g. neįmigta.
• Skiemenys: ne-į-mig-ti

neįmigti

1. tas, kurį neįmigo

Etimologija

<= neįmigti, neįminga, neįmigo <= ne- + įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---