neįmigo

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįmigo (neig. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįmigti, neįminga, neįmigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįmingu	neįmigau	neįmigdavau	neįmigsiu
tu	neįmingi	neįmigai	neįmigdavai	neįmigsi
jis, ji	neįminga	neįmigo	neįmigdavo	neįmigs
mes	neįmingame, neįmingam	neįmigome, neįmigom	neįmigdavome, neįmigdavom	neįmigsime, neįmigsim
jūs	neįmingate, neįmingat	neįmigote, neįmigot	neįmigdavote, neįmigdavot	neįmigsite, neįmigsit
jie, jos	neįminga	neįmigo	neįmigdavo	neįmigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįmigčiau		neįmigtumėme, neįmigtumėm, neįmigtume
2 asm.	neįmigtumei, neįmigtum		neįmigtumėte, neįmigtumėt
3 asm.	neįmigtų		neįmigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįmikime, neįmikim
2 asm.	neįmiki, neįmik		neįmikite, neįmikit
3 asm.	teneįminga, teneįmingie		teneįminga, teneįmingie

• žr. pagr. f. neįmigti, neįminga, neįmigo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįmingąs, neįmingantis, neįminganti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįmigęs, neįmigusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįmigdavęs, neįmigdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįmigsiąs, neįmigsiantis, neįmigsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįmingamas, neįmingama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįmigtas, neįmigta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįmigsimas, neįmigsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįmigtinas, neįmigtina.
• taip pat žr. pdlv.: neįmingant, neįmigus, neįmigdavus, neįmigsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįmigdamas, neįmigdama.
• taip pat žr. bdn.: neįmigte, neįmigtinai.
• Skiemenys: ne-į-mi-go

neįmigo

Etimologija

<= ne- + įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

Antonimai

    neįmigo: bendrai

įmigo (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįmigo: Išvestiniai žodžiai

neįmigimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neįmigo: bendrai

---