įmigsiančiom

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmigsiančiom (būs. l. veik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmigsiantis, mot. g. įmigsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmigsiąs, įmigsiantis	įmigsią, įmigsiantys	įmigsianti	įmigsiančios	-	įmigsią
kilm.	įmigsiančio	įmigsiančių	įmigsiančios	įmigsiančių	-	-
naud.	įmigsiančiam	įmigsiantiems, įmigsiantiem	įmigsiančiai	įmigsiančioms, įmigsiančiom	-	-
gal.	įmigsiantį	įmigsiančius	įmigsiančią	įmigsiančias	-	-
įnag.	įmigsiančiu	įmigsiančiais	įmigsiančia	įmigsiančiomis	-	-
viet.	įmigsiančiame, įmigsiančiam	įmigsiančiuose, įmigsiančiuos	įmigsiančioje, įmigsiančioj	įmigsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmigsiantysis	įmigsiantieji	įmigsiančioji	įmigsiančiosios	-	-
kilm.	įmigsiančiojo	įmigsiančiųjų	įmigsiančiosios	įmigsiančiųjų	-	-
naud.	įmigsiančiajam	įmigsiantiesiems	įmigsiančiajai	įmigsiančiosioms	-	-
gal.	įmigsiantįjį	įmigsiančiuosius	įmigsiančiąją	įmigsiančiąsias	-	-
įnag.	įmigsiančiuoju	įmigsiančiaisiais	įmigsiančiąja	įmigsiančiosiomis	-	-
viet.	įmigsiančiajame	įmigsiančiuosiuose	įmigsiančiojoje	įmigsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmigsiantis, mot. g. įmigsianti.
• Skiemenys: į-mig-sian-čiom

įmigsiančiom

1. ta, kuri įmigs

Etimologija

<= įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---