įmingančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmingančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmingantis, mot. g. įminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmingąs, įmingantis	įmingą, įmingantys	įminganti	įmingančios	-	įmingą
kilm.	įmingančio	įmingančių	įmingančios	įmingančių	-	-
naud.	įmingančiam	įmingantiems, įmingantiem	įmingančiai	įmingančioms, įmingančiom	-	-
gal.	įmingantį	įmingančius	įmingančią	įmingančias	-	-
įnag.	įmingančiu	įmingančiais	įmingančia	įmingančiomis	-	-
viet.	įmingančiame, įmingančiam	įmingančiuose, įmingančiuos	įmingančioje, įmingančioj	įmingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmingantysis	įmingantieji	įmingančioji	įmingančiosios	-	-
kilm.	įmingančiojo	įmingančiųjų	įmingančiosios	įmingančiųjų	-	-
naud.	įmingančiajam	įmingantiesiems	įmingančiajai	įmingančiosioms	-	-
gal.	įmingantįjį	įmingančiuosius	įmingančiąją	įmingančiąsias	-	-
įnag.	įmingančiuoju	įmingančiaisiais	įmingančiąja	įmingančiosiomis	-	-
viet.	įmingančiajame	įmingančiuosiuose	įmingančiojoje	įmingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmingantis, mot. g. įminganti.
• Skiemenys: į-min-gan-čiu

įmingančiu

1. tas, kuris įminga

Etimologija

<= įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---