įmokėtojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įmokėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įmokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokėtojas	įmokėtojai
kilm.	įmokėtojo	įmokėtojų
naud.	įmokėtojui	įmokėtojams
gal.	įmokėtoją	įmokėtojus
įnag.	įmokėtoju	įmokėtojais
viet.	įmokėtojuje	įmokėtojuose
šauksm.	įmokėtojau	įmokėtojai

• Skiemenys: į-mo-kė-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įmokėtoja.

įmokėtojas

1. tas, kuris įmoka

Etimologija

<= įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    įmokėtojas: bendrai

neįmokėtojas (lt)

Vertimai

  įmokėtojas: bendrai

---

Daiktavardis

įmokėtojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įmokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokėtoja	įmokėtojos
kilm.	įmokėtojos	įmokėtojų
naud.	įmokėtojai	įmokėtojoms
gal.	įmokėtoją	įmokėtojas
įnag.	įmokėtoja	įmokėtojomis
viet.	įmokėtojoje	įmokėtojose
šauksm.	įmokėtoja	įmokėtojos

• Skiemenys: į-mo-kė-to-jas
• žr. pagr. f. įmokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įmokėtojas.

įmokėtojas

1. ta, kuri įmoka

Etimologija

<= įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

---