įmokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įmokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įmokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokėtojas	įmokėtojai
kilm.	įmokėtojo	įmokėtojų
naud.	įmokėtojui	įmokėtojams
gal.	įmokėtoją	įmokėtojus
įnag.	įmokėtoju	įmokėtojais
viet.	įmokėtojuje	įmokėtojuose
šauksm.	įmokėtojau	įmokėtojai

• Skiemenys: į-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. įmokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įmokėtoja.

įmokėtojau

1. tas, kuris įmoka

Etimologija

<= įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

---