įragintojus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įragintojus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įragintojas	įragintojai
kilm.	įragintojo	įragintojų
naud.	įragintojui	įragintojams
gal.	įragintoją	įragintojus
įnag.	įragintoju	įragintojais
viet.	įragintojuje	įragintojuose
šauksm.	įragintojau	įragintojai

• Skiemenys: į-ra-gin-to-jus
• žr. pagr. f. įragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įragintoja.

įragintojus

1. tas, kuris įragina

Etimologija

<= įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---