įsidirbančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsidirbančiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsidirbantis, mot. g. įsidirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbąs, įsidirbantis	įsidirbą, įsidirbantys	įsidirbanti	įsidirbančios	-	įsidirbą
kilm.	įsidirbančio	įsidirbančių	įsidirbančios	įsidirbančių	-	-
naud.	įsidirbančiam	įsidirbantiems, įsidirbantiem	įsidirbančiai	įsidirbančioms, įsidirbančiom	-	-
gal.	įsidirbantį	įsidirbančius	įsidirbančią	įsidirbančias	-	-
įnag.	įsidirbančiu	įsidirbančiais	įsidirbančia	įsidirbančiomis	-	-
viet.	įsidirbančiame, įsidirbančiam	įsidirbančiuose, įsidirbančiuos	įsidirbančioje, įsidirbančioj	įsidirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbantysis	įsidirbantieji	įsidirbančioji	įsidirbančiosios	-	-
kilm.	įsidirbančiojo	įsidirbančiųjų	įsidirbančiosios	įsidirbančiųjų	-	-
naud.	įsidirbančiajam	įsidirbantiesiems	įsidirbančiajai	įsidirbančiosioms	-	-
gal.	įsidirbantįjį	įsidirbančiuosius	įsidirbančiąją	įsidirbančiąsias	-	-
įnag.	įsidirbančiuoju	įsidirbančiaisiais	įsidirbančiąja	įsidirbančiosiomis	-	-
viet.	įsidirbančiajame	įsidirbančiuosiuose	įsidirbančiojoje	įsidirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsidirbantis, mot. g. įsidirbanti.
• Skiemenys: į-si-dir-ban-čio-jo

įsidirbančiojo

1. tas, kuris įsidirba

Etimologija

<= įsidirbti, įsidirba, įsidirbo <= į- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---