įsidirbtinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsidirbtinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsidirbtinas, mot. g. įsidirbtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbtinas	įsidirbtini	įsidirbtina	įsidirbtinos	įsidirbtina	-
kilm.	įsidirbtino	įsidirbtinų	įsidirbtinos	įsidirbtinų	-	-
naud.	įsidirbtinam	įsidirbtiniems	įsidirbtinai	įsidirbtinoms	-	-
gal.	įsidirbtiną	įsidirbtinus	įsidirbtiną	įsidirbtinas	-	-
įnag.	įsidirbtinu	įsidirbtinais	įsidirbtina	įsidirbtinomis	-	-
viet.	įsidirbtiname	įsidirbtinuose	įsidirbtinoje	įsidirbtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbtinasis	įsidirbtinieji	įsidirbtinoji	įsidirbtinosios	-	-
kilm.	įsidirbtinojo	įsidirbtinųjų	įsidirbtinosios	įsidirbtinųjų	-	-
naud.	įsidirbtinajam	įsidirbtiniesiems	įsidirbtinajai	įsidirbtinosioms	-	-
gal.	įsidirbtinąjį	įsidirbtinuosius	įsidirbtinąją	įsidirbtinąsias	-	-
įnag.	įsidirbtinuoju	įsidirbtinaisiais	įsidirbtinąja	įsidirbtinosiomis	-	-
viet.	įsidirbtinajame	įsidirbtinuosiuose	įsidirbtinojoje	įsidirbtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsidirbtinas, mot. g. įsidirbtina.
• Skiemenys: į-si-dirb-ti-no-jo

įsidirbtinojo

1. tas, dėl kurio reikia įsidirbti

Etimologija

<= įsidirbti, įsidirba, įsidirbo <= į- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---