įsidirbusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsidirbusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsidirbęs, mot. g. įsidirbusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbęs	įsidirbę	įsidirbusi, įsidirbus	įsidirbusios	-	įsidirbę
kilm.	įsidirbusio	įsidirbusių	įsidirbusios	įsidirbusių	-	-
naud.	įsidirbusiam	įsidirbusiems	įsidirbusiai	įsidirbusioms	-	-
gal.	įsidirbusį	įsidirbusius	įsidirbusią	įsidirbusias	-	-
įnag.	įsidirbusiu	įsidirbusiais	įsidirbusia	įsidirbusiomis	-	-
viet.	įsidirbusiame	įsidirbusiuose	įsidirbusioje	įsidirbusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbusysis	įsidirbusieji	įsidirbusioji	įsidirbusiosios	-	-
kilm.	įsidirbusiojo	įsidirbusiųjų	įsidirbusiosios	įsidirbusiųjų	-	-
naud.	įsidirbusiajam	įsidirbusiesiems	įsidirbusiajai	įsidirbusiosioms	-	-
gal.	įsidirbusįjį	įsidirbusiuosius	įsidirbusiąją	įsidirbusiąsias	-	-
įnag.	įsidirbusiuoju	įsidirbusiaisiais	įsidirbusiąja	įsidirbusiosiomis	-	-
viet.	įsidirbusiajame	įsidirbusiuosiuose	įsidirbusiojoje	įsidirbusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsidirbęs, mot. g. įsidirbusi.
• Skiemenys: į-si-dir-bu-sį

įsidirbusį

1. tas, kuris įsidirbo

Etimologija

<= įsidirbti, įsidirba, įsidirbo <= į- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---