įsigaminęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigaminęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigaminęs, mot. g. įsigaminusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigaminęs	įsigaminę	įsigaminusi, įsigaminus	įsigaminusios	-	įsigaminę
kilm.	įsigaminusio	įsigaminusių	įsigaminusios	įsigaminusių	-	-
naud.	įsigaminusiam	įsigaminusiems	įsigaminusiai	įsigaminusioms	-	-
gal.	įsigaminusį	įsigaminusius	įsigaminusią	įsigaminusias	-	-
įnag.	įsigaminusiu	įsigaminusiais	įsigaminusia	įsigaminusiomis	-	-
viet.	įsigaminusiame	įsigaminusiuose	įsigaminusioje	įsigaminusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigaminusysis	įsigaminusieji	įsigaminusioji	įsigaminusiosios	-	-
kilm.	įsigaminusiojo	įsigaminusiųjų	įsigaminusiosios	įsigaminusiųjų	-	-
naud.	įsigaminusiajam	įsigaminusiesiems	įsigaminusiajai	įsigaminusiosioms	-	-
gal.	įsigaminusįjį	įsigaminusiuosius	įsigaminusiąją	įsigaminusiąsias	-	-
įnag.	įsigaminusiuoju	įsigaminusiaisiais	įsigaminusiąja	įsigaminusiosiomis	-	-
viet.	įsigaminusiajame	įsigaminusiuosiuose	įsigaminusiojoje	įsigaminusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įsigaminusi.
• Skiemenys: į-si-ga-mi-nęs

įsigaminęs

1. tas, kuris įsigamino

Etimologija

<= įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    įsigaminęs: bendrai

neįsigaminęs (lt)

Vertimai

  įsigaminęs: bendrai

---