neįsigaminęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigaminęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigaminęs, mot. g. neįsigaminusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigaminęs	neįsigaminę	neįsigaminusi, neįsigaminus	neįsigaminusios	-	neįsigaminę
kilm.	neįsigaminusio	neįsigaminusių	neįsigaminusios	neįsigaminusių	-	-
naud.	neįsigaminusiam	neįsigaminusiems	neįsigaminusiai	neįsigaminusioms	-	-
gal.	neįsigaminusį	neįsigaminusius	neįsigaminusią	neįsigaminusias	-	-
įnag.	neįsigaminusiu	neįsigaminusiais	neįsigaminusia	neįsigaminusiomis	-	-
viet.	neįsigaminusiame	neįsigaminusiuose	neįsigaminusioje	neįsigaminusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigaminusysis	neįsigaminusieji	neįsigaminusioji	neįsigaminusiosios	-	-
kilm.	neįsigaminusiojo	neįsigaminusiųjų	neįsigaminusiosios	neįsigaminusiųjų	-	-
naud.	neįsigaminusiajam	neįsigaminusiesiems	neįsigaminusiajai	neįsigaminusiosioms	-	-
gal.	neįsigaminusįjį	neįsigaminusiuosius	neįsigaminusiąją	neįsigaminusiąsias	-	-
įnag.	neįsigaminusiuoju	neįsigaminusiaisiais	neįsigaminusiąja	neįsigaminusiosiomis	-	-
viet.	neįsigaminusiajame	neįsigaminusiuosiuose	neįsigaminusiojoje	neįsigaminusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįsigaminusi.
• Skiemenys: ne-į-si-ga-mi-nęs

neįsigaminęs

1. tas, kuris neįsigamino

Etimologija

<= neįsigaminti, neįsigamina, neįsigamino <= ne- + įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    neįsigaminęs: bendrai

įsigaminęs (lt)

Vertimai

  neįsigaminęs: bendrai

---