įsigamintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsigamintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsigamintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigamintojas	įsigamintojai
kilm.	įsigamintojo	įsigamintojų
naud.	įsigamintojui	įsigamintojams
gal.	įsigamintoją	įsigamintojus
įnag.	įsigamintoju	įsigamintojais
viet.	įsigamintojuje	įsigamintojuose
šauksm.	įsigamintojau	įsigamintojai

• Skiemenys: į-si-ga-min-to-jų
• žr. pagr. f. įsigamintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įsigamintoja.

įsigamintojų

1. tas, kuris įsigamina

Etimologija

<= įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---

Daiktavardis

įsigamintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsigamintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigamintoja	įsigamintojos
kilm.	įsigamintojos	įsigamintojų
naud.	įsigamintojai	įsigamintojoms
gal.	įsigamintoją	įsigamintojas
įnag.	įsigamintoja	įsigamintojomis
viet.	įsigamintojoje	įsigamintojose
šauksm.	įsigamintoja	įsigamintojos

• Skiemenys: į-si-ga-min-to-jų
• žr. pagr. f. įsigamintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įsigamintojas.

įsigamintojų

1. ta, kuri įsigamina

Etimologija

<= įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---