įsigamintojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsigamintojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsigamintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigamintojas	įsigamintojai
kilm.	įsigamintojo	įsigamintojų
naud.	įsigamintojui	įsigamintojams
gal.	įsigamintoją	įsigamintojus
įnag.	įsigamintoju	įsigamintojais
viet.	įsigamintojuje	įsigamintojuose
šauksm.	įsigamintojau	įsigamintojai

• Skiemenys: į-si-ga-min-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įsigamintoja.

įsigamintojas

1. tas, kuris įsigamina

Etimologija

<= įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    įsigamintojas: bendrai

neįsigamintojas (lt)

Vertimai

  įsigamintojas: bendrai

---

Daiktavardis

įsigamintojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsigamintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigamintoja	įsigamintojos
kilm.	įsigamintojos	įsigamintojų
naud.	įsigamintojai	įsigamintojoms
gal.	įsigamintoją	įsigamintojas
įnag.	įsigamintoja	įsigamintojomis
viet.	įsigamintojoje	įsigamintojose
šauksm.	įsigamintoja	įsigamintojos

• Skiemenys: į-si-ga-min-to-jas
• žr. pagr. f. įsigamintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įsigamintojas.

įsigamintojas

1. ta, kuri įsigamina

Etimologija

<= įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---