įsimokėtą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimokėtą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimokėtas, mot. g. įsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėtas	įsimokėti	įsimokėta	įsimokėtos	įsimokėta	-
kilm.	įsimokėto	įsimokėtų	įsimokėtos	įsimokėtų	-	-
naud.	įsimokėtam	įsimokėtiems	įsimokėtai	įsimokėtoms	-	-
gal.	įsimokėtą	įsimokėtus	įsimokėtą	įsimokėtas	-	-
įnag.	įsimokėtu	įsimokėtais	įsimokėta	įsimokėtomis	-	-
viet.	įsimokėtame	įsimokėtuose	įsimokėtoje	įsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėtasis	įsimokėtieji	įsimokėtoji	įsimokėtosios	-	-
kilm.	įsimokėtojo	įsimokėtųjų	įsimokėtosios	įsimokėtųjų	-	-
naud.	įsimokėtajam	įsimokėtiesiems	įsimokėtajai	įsimokėtosioms	-	-
gal.	įsimokėtąjį	įsimokėtuosius	įsimokėtąją	įsimokėtąsias	-	-
įnag.	įsimokėtuoju	įsimokėtaisiais	įsimokėtąja	įsimokėtosiomis	-	-
viet.	įsimokėtajame	įsimokėtuosiuose	įsimokėtojoje	įsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimokėtas, mot. g. įsimokėta.
• Skiemenys: į-si-mo-kė-tą

įsimokėtą

1. ta, kurią įsimokėjo

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---