įsimokėtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsimokėtų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsimoku	įsimokėjau	įsimokėdavau	įsimokėsiu
tu	įsimoki	įsimokėjai	įsimokėdavai	įsimokėsi
jis, ji	įsimoka	įsimokėjo	įsimokėdavo	įsimokės
mes	įsimokame, įsimokam	įsimokėjome, įsimokėjom	įsimokėdavome, įsimokėdavom	įsimokėsime, įsimokėsim
jūs	įsimokate, įsimokat	įsimokėjote, įsimokėjot	įsimokėdavote, įsimokėdavot	įsimokėsite, įsimokėsit
jie, jos	įsimoka	įsimokėjo	įsimokėdavo	įsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsimokėčiau		įsimokėtumėme, įsimokėtumėm, įsimokėtume
2 asm.	įsimokėtumei, įsimokėtum		įsimokėtumėte, įsimokėtumėt
3 asm.	įsimokėtų		įsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsimokėkime, įsimokėkim
2 asm.	įsimokėki, įsimokėk		įsimokėkite, įsimokėkit
3 asm.	teįsimoka, teįsimokie		teįsimoka, teįsimokie

• žr. pagr. f. įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo
• Skiemenys: į-si-mo-kė-tų

įsimokėtų

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Dalyvis

įsimokėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimokėtas, mot. g. įsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėtas	įsimokėti	įsimokėta	įsimokėtos	įsimokėta	-
kilm.	įsimokėto	įsimokėtų	įsimokėtos	įsimokėtų	-	-
naud.	įsimokėtam	įsimokėtiems	įsimokėtai	įsimokėtoms	-	-
gal.	įsimokėtą	įsimokėtus	įsimokėtą	įsimokėtas	-	-
įnag.	įsimokėtu	įsimokėtais	įsimokėta	įsimokėtomis	-	-
viet.	įsimokėtame	įsimokėtuose	įsimokėtoje	įsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėtasis	įsimokėtieji	įsimokėtoji	įsimokėtosios	-	-
kilm.	įsimokėtojo	įsimokėtųjų	įsimokėtosios	įsimokėtųjų	-	-
naud.	įsimokėtajam	įsimokėtiesiems	įsimokėtajai	įsimokėtosioms	-	-
gal.	įsimokėtąjį	įsimokėtuosius	įsimokėtąją	įsimokėtąsias	-	-
įnag.	įsimokėtuoju	įsimokėtaisiais	įsimokėtąja	įsimokėtosiomis	-	-
viet.	įsimokėtajame	įsimokėtuosiuose	įsimokėtojoje	įsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimokėtas, mot. g. įsimokėta.
• Skiemenys: į-si-mo-kė-tų

įsimokėtų

1. tas, kurį įsimokėjo

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Siekinys

• Skiemenys: į-si-mo-kė-tų

įsimokėtų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    įsimokėtų: bendrai

neįsimokėtų (lt)

Vertimai

  įsimokėtų: bendrai

---