| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įsimoku
|
įsimokėjau
|
įsimokėdavau
|
įsimokėsiu
|
| tu
|
įsimoki
|
įsimokėjai
|
įsimokėdavai
|
įsimokėsi
|
| jis, ji
|
įsimoka
|
įsimokėjo
|
įsimokėdavo
|
įsimokės
|
| mes
|
įsimokame,
įsimokam
|
įsimokėjome,
įsimokėjom
|
įsimokėdavome,
įsimokėdavom
|
įsimokėsime,
įsimokėsim
|
| jūs
|
įsimokate,
įsimokat
|
įsimokėjote,
įsimokėjot
|
įsimokėdavote,
įsimokėdavot
|
įsimokėsite,
įsimokėsit
|
| jie, jos
|
įsimoka
|
įsimokėjo
|
įsimokėdavo
|
įsimokės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įsimokėčiau
|
įsimokėtumėme,
įsimokėtumėm,
įsimokėtume
|
| 2 asm.
|
įsimokėtumei,
įsimokėtum
|
įsimokėtumėte,
įsimokėtumėt
|
| 3 asm.
|
įsimokėtų
|
įsimokėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įsimokėkime,
įsimokėkim
|
| 2 asm.
|
įsimokėki,
įsimokėk
|
įsimokėkite,
įsimokėkit
|
| 3 asm.
|
teįsimoka,
teįsimokie
|
teįsimoka,
teįsimokie
|
įsimokėk
<= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo
