Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
įsimoku
|
įsimokėjau
|
įsimokėdavau
|
įsimokėsiu
|
tu
|
įsimoki
|
įsimokėjai
|
įsimokėdavai
|
įsimokėsi
|
jis, ji
|
įsimoka
|
įsimokėjo
|
įsimokėdavo
|
įsimokės
|
mes
|
įsimokame, įsimokam
|
įsimokėjome, įsimokėjom
|
įsimokėdavome, įsimokėdavom
|
įsimokėsime, įsimokėsim
|
jūs
|
įsimokate, įsimokat
|
įsimokėjote, įsimokėjot
|
įsimokėdavote, įsimokėdavot
|
įsimokėsite, įsimokėsit
|
jie, jos
|
įsimoka
|
įsimokėjo
|
įsimokėdavo
|
įsimokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
įsimokėčiau
|
įsimokėtumėme, įsimokėtumėm, įsimokėtume
|
2 asm.
|
įsimokėtumei, įsimokėtum
|
įsimokėtumėte, įsimokėtumėt
|
3 asm.
|
įsimokėtų
|
įsimokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
įsimokėkime, įsimokėkim
|
2 asm.
|
įsimokėki, įsimokėk
|
įsimokėkite, įsimokėkit
|
3 asm.
|
teįsimoka, teįsimokie
|
teįsimoka, teįsimokie
|
įsimokėsiu
<= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo