įsisapnuotu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsisapnuotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsisapnuotas, mot. g. įsisapnuota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsisapnuotas	įsisapnuoti	įsisapnuota	įsisapnuotos	įsisapnuota	-
kilm.	įsisapnuoto	įsisapnuotų	įsisapnuotos	įsisapnuotų	-	-
naud.	įsisapnuotam	įsisapnuotiems	įsisapnuotai	įsisapnuotoms	-	-
gal.	įsisapnuotą	įsisapnuotus	įsisapnuotą	įsisapnuotas	-	-
įnag.	įsisapnuotu	įsisapnuotais	įsisapnuota	įsisapnuotomis	-	-
viet.	įsisapnuotame	įsisapnuotuose	įsisapnuotoje	įsisapnuotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsisapnuotasis	įsisapnuotieji	įsisapnuotoji	įsisapnuotosios	-	-
kilm.	įsisapnuotojo	įsisapnuotųjų	įsisapnuotosios	įsisapnuotųjų	-	-
naud.	įsisapnuotajam	įsisapnuotiesiems	įsisapnuotajai	įsisapnuotosioms	-	-
gal.	įsisapnuotąjį	įsisapnuotuosius	įsisapnuotąją	įsisapnuotąsias	-	-
įnag.	įsisapnuotuoju	įsisapnuotaisiais	įsisapnuotąja	įsisapnuotosiomis	-	-
viet.	įsisapnuotajame	įsisapnuotuosiuose	įsisapnuotojoje	įsisapnuotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsisapnuotas, mot. g. įsisapnuota.
• Skiemenys: į-si-sap-nuo-tu

įsisapnuotu

1. tas, kurį įsisapnavo

Etimologija

<= įsisapnuoti, įsisapnuoja, įsisapnavo <= į- + sangrž. si- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---